Prieš savaitę dalyvavau Europos neuropsichofarmakologijos kolegijos (ECNP) organizuotame renginyje, kurio metu ekspertai iš Lietuvos ir užsienio mokė mus efektyvaus mokslinių tyrimo organizavimo ir pristatymo.
Šio renginio metu buvęs ECNP prezidentas prof. Joseph Zohar pristatė naują psichiatrinių vaistų nomenklatūrą. Šis projektas ir jo rezultatai yra ECNP darbo grupės produktas. O kuo gi jis gali būti įdomus jums?
Edukacinis Intarpas: Kaip jau žinote, o jeigu nežinote tuoj sužinosite, psichologinis nuovargis ir psichiniai sutrikimai nėra kažkoks padebesyje pakibęs fenomenas. Psichiniai sutrikimai, lygiai taip pat kaip organiniai kūno sutrikimai yra psichofiziologija. Savo mąstymo ir elgesio būdu mes darome įtaką savo kūnui - hormonams, organams, raumenims ir t.t. Kartais mūsų mąstymo ir elgesio būdas padeda palaikyti gerą psichofiziologijos pusiausvyrą, o kartais sukuria ir palaiko blogą. Kartais mąstymas ir elgesys yra didžioji problemos dalis, o kartais didesnė dalis yra sutrikusi smegenų biochemija. Dėl šios priežasties skirtingais atvejais mums gali reikėti tik psichoterapijos arba tik vaistų, arba abiejų kombinacijos.
Atgal prie esmės. Aš savo darbe susiduriu su daug klaidingų įsitikinimų apie neuropsichofarmakologiją - vaistus, skirtus atliepti nervų sistemos ir psichikos sutrikimus. Žmonės dažnai turi ribotą informaciją iš lengvai pasiekiamos aplinkos - pažįstamų, kaimynų, populiariųjų interneto grupių ir svetainių, kur informacija dažnai neigiama ir realybę iškreipianti. Tokiais atvejais mes visi esame linkę daryti mąstymo klaidą - manome, jog ta, informaciją kurią turime yra visa svarbi informacija. Įsivaizduokite viską ką rašo Delfi arba viską ką rodo per televizorių, o dabar įsivaizduokite viską kas vyksta pasaulyje. Didelis skirtumas.
Susidarius nelanksčias ir dažnai realybės neatitinkančias išvadas apie vaistus, žmonės dažnai kenčia patys. Geriau jau gersiu kaimynės skolintus raminančius, negu antidepresantus, tie tai tikrai nuodas. Dažnai mieliau kreipiamės į kardiologą ir vartojame jo išrašytus ritmą retinančius vaistus (tvarkantis su pasekmėmis), užuot konsultavusis su psichiatru ir vartojant vaistus depresijai ar nerimui gydyti (tvarkantis su priežastimi). Kiekvieno mūsų elgesys yra mums logiškas, tačiau ne visas mūsų elgesys yra mums naudingas.
Kiekvieno mūsų elgesys yra mums logiškas, tačiau ne visas mūsų elgesys yra mums naudingas.
Iš dalies, dėl mūsų iškreiptos nuomonės apie vaistus yra kalta pati neuropsichofarmakologija. Psichiatrijoje vaistus vadiname ne pagal veikimo mechanizmą (kaip pvz. kardiologijoje), o pagal tai, kokį sutrikimą vaistas gydo. Čia atsiranda didelė bėda ir vieta klaidingoms interpretacijoms. Kardiologijoje ritmui retinti skiriame beta blokerius, pvz. metaprololį. Taigi vaistas yra vadinamas pagal jo veikimo mechanizmą - beta kanalų blokatorius, beta blokeris. Psichiatrijoje vaistus vadiname pagal sutrikimą, kurį jie gydo ir tai yra klaidinga ir aktyviai klaidina visuomenę.
Jeigu mes susergame depresija, susitinkame su psichologu ar psichoterapeutu, su kuriuo sutariame jog būtų naudinga pasikonsultuoti su psichiatru. Nukeliaujame pas psichiatrą, o jis mums išrašo antipsichotikų. O motinėle, tai ką, man prie depresijos dar ir psichozė? Ką visa tai reiškia? Vaisto pavadinimas tokioje situacijoje gali sukelti labai daug neigiamų jausmų ir sunkumų, kai mums ir taip labai sunku.
Kitas panašus scenarijus gali įvykti jeigu mes susergame nerimo sutrikimu. Išsiaiškiname su psichologu ar psichoterapeutu jog patiriame nerimą, keliaujame pas psichiatrą aiškintis ar reikia gydymo vaistais ar ne. Psichiatras paskiria mums antidepresantus. Ką tai reiškia? Tai man ne nerimas, o depresija? Ar man dar ir depresija prie viso to nerimo? Kaip suprast?
Taigi bėda yra tokia, jog vaistai dažnai yra vadinami ne pagal jų veikimo mechanizmą, o pagal vieną sutrikimą, kurį jie gydo. Antidepresantai ar antipsichotikai turi tam tikrą veikimo mechanizmą, kaip ir kardiologijoje naudojami beta blokeriai, o tas veikimo mechanizmas yra aktualus gydant psichozes, depresiją, nerimą ir kitus psichinius sutrikimus.
Europos neuropsichofarmakologijos kolegija pasiūlė nustoti vadinti vaistus bendriniais, neteisingais ir netiksliais pavadinimais, kurie klaidina vartotojus ir įneša daug neaiškumo ir papildomo pasimetimo ir pradėti vadinti juos pagal veikimo mechanizmus.
Antidepresantai, antipsichotikai, nuotaikos stabilizatoriai, stimuliantai - visi šie pavadinimai yra grįsti indikacijomis (t.y. sutrikimu, kurį jie atliepia). Antidepresantų nėra, yra vaistai skirti gydyti depresijai, šie vaistai dažnai yra skirti gydyti ir nerimo sutrikimams (nes abiejų sutrikimų metu smegenyse vyksta panašūs procesai). Vieni iš dažniausiai skiriamų vaistų yra citalopramas, fluoxetinas, sertralinas - visi jie yra serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, kurie yra skiriami ir depresijai ir nerimo sutrikimams gydyti.
Šiandien neuropsichofarmakologijoje yra naudojama 10 skirtingų biochemikalų (serotoninas, dopaminas, norepinefrinas ir kiti.), kurie turi 9 skirtingus veikimo mechanizmus, per kuriuos šie chemikalai veikia (t.y. agonistai, antagonistai, inhibitoriai ir kiti). Mano matematika prasta, bet ir mano gebėjimai man leidžia suvokti, jog pagrindinių sutrikimų mes turime tik keletą, bet turime labai daug "erdvės" smegenyse biocheminių procesų klaidoms ir klaidelėms, kurias mums medicina stengiasi padėti atliepti.
Mokymų savaitgalio metu aš pristačiau savo tyrimą, o paskutinėje skaidrėje įdėjau žinutę, kurią pati labai mėgstu priminti sau ir savo klientams: daugiau įgūdžių, mažiau tablečių (kai tai galima). Kartais mes galime apsieiti be vaistų, o kartais be jų save kankiname.
Medicina nuolat mokosi ir tobulinasi ir mes turime ja pasitikėti, domėtis, būti atviri tiek kiek galime, vengti daryti mąstymo klaidas ir smalsiai bei aktyviai domėtis. Jeigu neskaitome nuskausminamųjų vaistų šalutinių reiškinių, tai kodėl taip gilinamės į vaistų skirtų depresijai gydyti šalutinius poveikius? Jeigu kažkuriuo gyvenimo momentu mums reikės vaistų uždegimui ar skausmui malšinti ar serotonino reabsorbcijos inhibitorių, palinkėkime sau ir vieną ir kitą vaistą gerti su viltimi ir padėka mokslui ir medicinai. Jie netobuli, nuolat ieškantys, tačiau be jų būtų kur kas blogiau.
Čia galite rasti profesoriaus Joseph Zohar sutrumpintą straipsnio apie nomenklatūrą variantą.
Šio puslapio trečioje nuorodoje galite rasti platesnį straipsnį.