top of page
Ieškoti

Schemų terapija: teorija ir praktika



Turinys

  1. Schemos ir jų susidarymas

    1. Kaip schemų terapijos pagalba galėčiau padėti sau

  2. Schemos ir jų susidarymas

    1. Baziniai emociniai poreikiai

    2. Mano emociniai poreikiai: kiek jie buvo atliepti

    3. Schemos

    4. Schemų ir emocinių poreikių ryšys

    5. Mano schemos

  3. Tvarkymosi su schemomis būdai

    1. Įveikos reşimai

    2. Mano reÅŸimai (tvarkymasis su schemomis)

  4. Pagrindiniai schemų terapijos tikslai

  5. Situacijų, schemų ir reÅŸimų sąveika

    1. “Grandinėlė”

    2. “Teatras”

    3. Situacijų, kuriose pasireiškia schemos analizė

  6. Naudinga Literatūra


Atsisiųsti straipsnį PDF formatu:

Visi dokumente pateikti ÅŸmonių atvejų pavyzdÅŸiai yra iÅ¡galvoti, bet įkvėpti realybe.


Schemos ir jų susidarymas


Klasikinės kognityvinės terapijos pradininkas Aaron T. Beck jau 1967 metais pradėjo kalbėti apie schemas, jas apibÅ«dindamas kaip neigiamų, labai įsiÅ¡aknijusių įsitikinimų rinkinius apie save, kitus ÅŸmones ir pasaulį. Jeffrey Young 2003 metais praplėte schemų modelį ir suvokimą, teigdamas jog schemos yra toksiÅ¡kų vaikystės patirčių, susijusių su nepatenkintais emociniais poreikiais, rezultatas. Schemos “miega” mÅ«sų psichikos uÅŸkulisuose kol jas “paÅŸadina” gyvenimo įvykiai, mums kaÅŸkuo primenantys intensyviai neigiamas vaikystės patirtis. Jei schema yra aktyvuojama, praeitis įsiskverbia į dabartį:


Agnės tėtis dirbo laivo kapitonu. Kai ji augo, tėtis daÅŸnai turėdavo ilgiems periodams iÅ¡vykti. DaÅŸnai bÅ«davo taip, jog jis turėdavo iÅ¡vaÅŸiuoti labai anksti ryte. Tėtis rÅ«pindamasis Agne ir nenorėdamas blaÅ¡kyti jos miego, niekada prieÅ¡ iÅ¡vykdamas jos neÅŸadino. Mergaitė atsibusdavo ir neberasdavo tėčio, nebematydavo jo iÅ¡tisomis savaitėmis. Atsibudus ir niekur neradus tėčio ji iÅ¡sigasdavo, sumiÅ¡davo, pasijusdavo vieniÅ¡a ir palikta. Å ios pasikartojančios skaudÅŸios patirtys “pasėjo” Agnės smegenyse “Buvimo paliktam/nestabilumo” schemą. Jau maÅŸa bÅ«dama Agnė iÅ¡sivystė jausmą, kad jai svarbÅ«s ÅŸmonės gali bet kada dingti, iÅ¡nykti ir ją palikti. Prie Å¡ios problemos prisidėjo ir kitas sunkumas. Kaskart Agnei pasijutus nesaugiai, vieniÅ¡ai, nuliÅ«dus, jos mama tai pastebėdavo ir kartodavo “Ko vaikÅ¡tai nosį nukabinus, nenervuok, eilinį kartą juk iÅ¡vaÅŸiavo, daugelio vaikų tėvai vaikÅ¡to į jÅ«rą”. Tuo metu kai Agnei reikėjo palaikymo, mama nesugebėjo jai to suteikti ir uÅŸuot atliepusi jos jausmus, mama ją sukritikuodavo ir priversdavo pasijausti dar blogiau, lyg problema bÅ«tų su pačia Agne. Grįşus tėčiui Agnė dÅŸiaugdavosi, bet stengdavosi nerodyti savo liÅ«desio, neklausinėti kada jis ir vėl iÅ¡vaÅŸiuos. Kai Agnė matydavo tėtį besikraunantį lagaminą, jai kildavo stiprus nerimas, ji neÅŸinodavo ar jis vėl iÅ¡vyks, ar iÅ¡vyks ilgam, ar vienas ar pasiims ją, bet stengdavosi neklausinėti ir “nevaikščioti nukabinus nosies”. Å ios patirtys prisidėjo prie “Emocinės deprivacijos” ir “Emocinio susikaustymo” schemų iÅ¡sivystymo. Agnė nesijautė turinti vietos jaustis taip kaip jaučiasi, nesijautė galinti savo savijauta pasidalinti su tėvais, ji nepatyrė priėmimo, jos jausmų validizavimo ir pastiprinimo jai sunkiomis akimirkomis. Tam, jog mergaitė bent Å¡iek tiek susitvarkytų su skaudÅŸiomis patirtimis, ji jau bÅ«dama maÅŸa iÅ¡sivystė kelias pagrindines strategijas (reÅŸimus) - nerodyk neigiamų emocijų; nesiskųsk, nes bus tik blogiau; visada bÅ«k pasiruoÅ¡usi blogiausiam.

UÅŸaugus Agnei, ji kreipėsi į terapiją dėl sunkumų artimuose santykiuose. Ji pastebi, jog ją traukia Å¡alti, atsiriboję, nestabilÅ«s partneriai. Ji sako, jog pati negeba palaikyti stabilių ryÅ¡ių. Ji pastebi, jog santykiuose pasijutusi prastai (kai jos nesupranta, perÅŸengia jos ribas), uÅŸuot bandÅŸiusi tai aptarti ir iÅ¡spręsti, ji apsimeta jog viskas gerai, kol situacija tampa nebesutvarkoma. Agnė aučiasi ypatingai prastai kai pastebi bet kokį, kad ir menkiausią, ÅŸenklą jog partneris gali ją palikti - jei draugas vaikÅ¡to neutraliu ar susimasčiusiu veidu, jai kyla didÅŸiulis nerimas. Ji pamena situaciją kai jai kilo panikos priepuolis, atsibudus ir neradus draugo, kuris anksti ryte iÅ¡vyko į ÅŸvejybą ir pusę dienos neatsiliepė telefonu. Jos jausmai keitėsi tarp baimės, iÅ¡gasčio, rÅ«pesčio, liÅ«desio ir neapykantos. Agnė praÅ¡o pagalbos suprasti - kodėl “eilinės” situacijos priverčia ją pasijausti ypatingai prastai, kodėl jai taip sunku uÅŸmegzti, iÅ¡laikyti santykius ir juose jaustis gerai.


Agnės atvejas parodo kaip iÅ¡sivysto schemos ir neefektyvios tvarkymosi strategijos. Schemos gali iÅ¡sivystyti net gyvenant su pakankamai gerais, mylinčiais tėvais. Schemoms iÅ¡sivystyti nereikia nuolatinių “toksiÅ¡kų” sąlygų ar labai intensyvių traumuojančių patirčių, jos vystosi iÅ¡ nepatenkintų emocinių poreikių. Schemos mÅ«sų smegenyse ir kÅ«ne saugomos kaip trumpi filmukai, susidarantys iÅ¡ atsiminimų, minčių, emocijų ir fizinių jutimų. Kai gyvenime atsiduriame situacijoje, kuri kaÅŸkuo primena intensyvias neigiamas vaikystės patirtis, mes lyg uÅŸminame ant “schemos minos”, kuri aktyvuojasi, sprogsta ir mes nekeliaujame laiku į vaikystę ir dabartinę realybę matome vaiko akimis. Aktyvavusis schemai tvarkomės su realybe pasitelkdami vaikystėje uÅŸgimusias strategijas (reÅŸimus), kurie dabartinėje realybėje gali bÅ«ti nebereikalingi ir nebenaudingi - jie nepadeda patenkinti poreikių, palaiko problemas ir daÅŸnai sukurią naujų problemų.

Dr. Juliaus Neverausko video paskaitų ciklas apie Schemų terapiją


Trumpas, koncentruotas schemų terapijos teorijos aprašas (www.schematherapysouthafrica.co.za) (atsisiųsti).


Pratimas: Kaip schemų terapijos pagalba galėčiau padėti sau


Pagalvoję apie save ir kitus ÅŸmones, galime pastebėti jog nors mes visi esame panaÅ¡Å«s - dÅŸiaugiamės ir kenčiame panaÅ¡iai, dėl panaÅ¡ių dalykų, tačiau gyvename skirtingus gyvenimus, patiriame iÅ¡Å¡Å«kius skirtingose gyvenimo srityse. Vienas ÅŸmogus gali puikiai tvarkytis darbinėje veikloje, versle ar karjeroje, tačiau jam bus ypač sunku artimuose santykiuose. Kitas ÅŸmogus gali turėti ir kitam suteikti Å¡iltus, palaikančius santykius, tačiau jaustis labai prastai moksluose, darbe ar apskritai sunkiai rasti prasmingą veiklą. DaÅŸnai mes turime sunkumų abiejose srityse, tačiau jų intensyvumas skiriasi.


Pagalvokite kuriose srityse jÅ«s daÅŸniausiai ir intensyviausiai jaučiatės prastai? Gal pastebite ko esate linkęs vengti, arba ką veikiant jaučiatės lyg be prieÅŸasties pastai? Pabandykite atpaÅŸinti vietas, kuriose jums kyla iÅ¡Å¡Å«kiai ir jas apraÅ¡yti:

  • Artimi santykiai/Å¡eima;

  • Socialiniai ryÅ¡iai/draugai/kiti ÅŸmonės;

  • Darbas/karjera/mokslai/prasminga veikla;

  • Laisvalaikis/hobiai.


Schemos ir jų susidarymas


Baziniai emociniai poreikiai


Emociniai poreikiai yra mÅ«sų gyvenimo pagrindas. Poreikiai yra universalÅ«s ir nekvescionuojami. Norint jaustis pakankamai gerai ir gyventi pilnavertį gyvenimą mes turime bÅ«ti įsisąmonę savo poreikius, mokėti juos sau atliepti, bei mokytis kitus ÅŸmones mums atliepti mÅ«sų poreikius ir leisti jiems tai daryti. Svarbi pilnaverčio gyvenimo dalys yra suprasti kito ÅŸmogaus poreikius ir juos atliepti jam. Tyrimai teigia, o praktika patvirtina, jog frustruojami (neatliepiami) baziniai poreikiai, turi trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų pasekmių mÅ«sų fizinei ir psichologinei gerovei.


Kai mes gimėme, mÅ«sų Å¡ansai iÅ¡gyventi priklausė nuo to kiek mumis pasirÅ«pins kiti ÅŸmonės. Nuo pat gimimo saugumas ir saugus prisiriÅ¡imas (t.y. glaudus ir nuspėjamas tarpasmeninis santykis) yra du pagrindiniai poreikiai, kurie uÅŸtikrina mÅ«sų gerovę. Jei mes jaučiame jog mÅ«sų aplinka saugi ir mes esame stipriame ryÅ¡yje su kitais ÅŸmonėmis, mÅ«sų Å¡irdies ritmas ramus, mÅ«sų kÅ«nas atsipalaidavęs. Tyrimai rodo, jog vienatvė, izoliacija ir socialinis atstÅ«mimas sukelia panaÅ¡iai tiek pat skausmo kaip fizinė ÅŸala. Tai vyksta dėl to, jog priklausant grupei ir turint ÅŸmonių, kurie mumis pasirÅ«pins mÅ«sų Å¡ansai iÅ¡gyventi didėja, jei mus atstumia - mÅ«sų Å¡ansai iÅ¡gyventi maÅŸÄ—ja, o jaučiamas skausmas mums praneÅ¡a apie susidariusią riziką. Tai yra evoliucinis mechanizmas, paaiÅ¡kinantis jog emocijos yra pagrindinis “kompasas” vadovaujantis mÅ«sų mintims, savijautai ir elgesiui kasdien.


PerÅŸiÅ«rėkite trumpą (2:48 min.) video, kuriame rodomas “Akmeninio veido eksperimentas”. Å is eksperimentas demonstruoja saugumo ir saugaus prisiriÅ¡imo svarbą nuo pat kÅ«dikystės. Filmuotoje medÅŸiagoje matome kaip mamos rodomos nuotaikos pokytis įtakoja kÅ«dikio savijautą ir kokių strategijų kÅ«dikis imasi, jog nutrÅ«kusį ryšį su mama atstatytų. Jei vaikui ryÅ¡io atstatyti nepavyksta daÅŸnai, ilgą laiką arba visai, tai turi labai skausmingus padarinius - vaikas iÅ¡sivysto intensyvų nepasitikėjimą savimi, kitais ÅŸmonėmis ir pasauliu.


Video pavyzdyje galime matyti, jog jau nuo kÅ«dikystės vaikai pradeda susidaryti schemas (apie save, kitus ÅŸmones ir pasaulį) ir reÅŸimus (tvarkymosi strategijas), kurios padeda susitvarkyti su schemomis. KÅ«dikis, kurio mama dėl kaÅŸkokių prieÅŸasčių nėra kantri, rÅ«pesinga, jautri jo poreikiams ir juos atliepianti gali priversti vaiką galvoti jog a) kaÅŸkas negerai su juo, pvz. Jis yra nepriimtinas, nemielas, jis turi bÅ«ti kitokiu, tam, jog mama jį priimtų ir suteiktų jam to, ko jam reikia; b) kaÅŸkas negerai su mama ir kitais ÅŸmonėmis, pvz. Jie yra iÅ¡ esmės pikti ir pikto linkintys, negalima jais pasitikėti arba c) pasaulis apskritai yra nesaugi vieta, bet kada gali nutikti kaÅŸkas blogo.


Kai mūsų emociniai poreikiai nepatenkinti, mes dėl to jaučiame skausmą, baimę, vienatvę, bandome ieškoti būdų kaip su tuo bent truputį susitvarkyti. Būdai, kuriuos pasitelkiame priklauso nuo mūsų biologijos ir temperamento ir aplinkos (situacijų). Yra trys pagrindiniai būdai tvarkytis situacijose kai mūsų emociniais poreikiai nepatenkinti: sustingti (pasiduoti), bėgti (vengti) arba kovoti (priešintis).


Toma augo su mama ir seserim. Ji buvo aktyvesnio temperamento nei jos sesuo. Mergaičių mama nuolat lygindavo Tomą su sese, sakydama jog sesė ramus, geras vaikas, o Toma pasiutus kaip velnias. Toma atsimena situaciją, kai jai bÅ«nant Å¡eÅ¡erių metų mama ant jos supyko ir liepė susidėti daiktus, nes ji mergaitę atiduos policijai uÅŸ blogą elgesį. Mama liepė mergaitei eiti į kiemą ir laukti kol atvaÅŸiuos policininkai. Toma pamena kaip stovėjo ten labai ilgai, kol mama atėjo ją pasiimti, o pasiėmusi pasakė “Matai, tavęs net policininkai neima”.

Galime įsivaizduoti kokius intensyvius jausmus vaikas gali jausti tokioje situacijoje. Tam, jog su tais intensyviais jausmais bent Å¡iek tiek susitvarkytų Toma galėjo rinktis iÅ¡ trijų strategijų. Jei toma bÅ«tų pasirinkusi kovoti, ji galėjo bandyti prieÅ¡intis mamai - sakyti kaÅŸką atgal, nesikrauti kuprinės, neleisti bÅ«ti iÅ¡vedamai į lauką, nelikti lauke, gal net trenkti ar įkasti mamai. Jeigu mergaitė bÅ«tų pasirinkusi bėgti, ji bÅ«tų dainavusi mintyse daineles, save kaÅŸkaip guodusi ir bandÅŸiusi tais veiksmais atitraukti savo dėmesį nuo to, kas vyksta, ką sako ir daro jos mama. Jeigu ji bÅ«tų pasirinkusi sustingti, ji bÅ«tų atsidavusi mamos valiai, “patikėjusi” jog yra bloga mergaitė ir laukusi lemties. Visos Å¡ios strategijos bÅ«tų pagelbėjusios Tomai pasijusti bent Å¡iek tiek kontrolėje, bent Å¡iek tiek geriau, bent Å¡iek tiek apsaugotai, tačiau nei viena strategija nebÅ«tų atliepusi jos bazinių emocinių poreikių. Deja, bÅ«dami vaikais mes negalime sau atstoti sveikų suaugusiųjų ar gerų tėvų, todėl visos strategijos, kurias renkamės veikia tik iÅ¡ dalies.


Baziniai emociniai poreikiai:

  • Saugumas, saugus prisiriÅ¡imas

Gimus kÅ«dikiui jis nesupranta kalbos, jis supranta tik veido iÅ¡raiÅ¡kas ir kÅ«no kalbą. Vaikui labai svarbu turėti suaugusiuosius, kurie uÅŸtikrintų jo saugumą. Mums taip pat labai svarbu turėti galimybę saugiai prisiriÅ¡ti prie nuspėjamų ir stabilių ÅŸmonių, su kuriais galėtume jaustis saugiais, priimtais, dalintis jausmais, patyrimais, nuomone, poreikiais, praÅ¡yti ir gauti pagalbos.

  • Stabilumas, nuspėjamumas, meilė ir rÅ«pestis

Mums labai svarbu, jog aplinka kurioje augame būtų stabili - mūsų santykis su mūsų tėvais būtų stabilus, santykis tarp tėvų būtų stabilus. Taip pat mums labai svarbu, jog suaugusieji būtų nuspėjami - jų emocijos ir jų elgesys būtų stabilus. Mums labai svarbu patirti rūpestį ir besąlyginę meilę - jog mus myli dėl to, jog esame jų vaikai, o ne dėl to ar tada kai gerai mokysimės. Tai nereiškia, jog tėvai turi mus lepinti ir nenustatyti mums ribų ar nemokyti gyvenimo tiesų - tai yra auklėjimas ir mums jo reikia, tačiau meilė turi būti besąlyginė, nepriklausomai nuo pasiekimų ar elgesio.

  • Gairių/krypties/ribų/savikontrolės mokymas ir suteikimas (angl. guidance)

Vaikai turi bÅ«ti supaÅŸindinami ir mokomi gyvenimo tiesų - ką reikia daryti ir kokius ÅŸingsnius reikia ÅŸengti jog pasiektume vieno ar kito tikslo. Tėvai turi labai aiÅ¡kiai vaikams nubrÄ—ÅŸti ribas ir paaiÅ¡kinti kas galima (kas yra ribų viduje), ko negalima (kas yra uÅŸ ribų) ir kas nutiks, jei mes uÅŸ ribų nueisime. Ribos turi bÅ«ti brÄ—ÅŸiamos ir nuolat atnaujinamos atsiÅŸvelgiant į vaiko amÅŸių, jo temperamentą, charakterio savybes ir gebėjimus. Vaikams turi bÅ«ti suteikta vietos riboms tyrinėti, bei kantriai paaiÅ¡kinama kodėl ÅŸengti uÅŸ ribų yra nenaudinga arba pavojinga.

  • Autonomija, palaikymas, parama tyrinėjimams, kompetencija, identiteto jausmas

Autonomija ir vieta pasaulio ir savo identiteto tyrinėjimui yra labai svarbus vaiko poreikis. Bandyti, tyrinėti, suprasti, suklysti, bandyti iÅ¡ naujo, priimti sprendimus, gauti pagalbos papraÅ¡ius, yra labai svarbi vaiko savivertės ir savęs efektyvumo dalis. Laisvas laikas ÅŸaidimams yra bÅ«tina augimo sąlyga - ÅŸaidÅŸiant vaikas mokosi tvarkytis su gyvenimo iÅ¡Å¡Å«kiais, su neigiamomis emocijomis, kai kaÅŸkas nepabvyksta, mokosi praÅ¡yti ir priimti pagalbą. Tik patenkinus Å¡iuos poreikius, suaugus ÅŸmogus gali į gyvenimo problemas ÅŸiÅ«rėti kaip į iÅ¡Å¡Å«kius ir juos kÅ«rybiÅ¡kai spręsti.

  • Laisvė reikÅ¡ti emocijas ir poreikius

Vaikams labai svarbu suprasti, jog bet kokie jausmai, kuriuos jie jaučia yra normalÅ«s ir atlieka kaÅŸkokią funkciją. Labai svarbu, jog augant tėvai smalsiai domėtųsi mÅ«sų vidiniu pasauliu, savijauta ir jausmais, kad jie juos atpaÅŸintų, padėtų atpaÅŸinti ir įvardyti mums ir padėtų juos atliepti, bei mokytų mus atliepti jausmus sau. Jei vaikas krenta ir Å¡iek tiek nusibrozdina, tačiau pravirksta dėl skausmo ir dėl iÅ¡gąsčio, jis nori dėmesio, priėmimo, Å¡ilumos ir vietos jausti, o ne Å¡alto nukirtimo “Neverk, juk nieko neatsitiko”.


Pratimas: Mano emociniai poreikiai: kiek jie buvo atliepti


Dar kartą perÅŸiÅ«rėkite bazinių emocinių poreikių sąrašą ir pabandykite atsiminti: kai augote ar jautėte jog Å¡ie poreikiai buvo patenkinti? Kiek jie buvo patenkinti? Kurių ÅŸmonių? Kokiose situacijose? Kaip tada jausdavotės? Jei poreikiai nebuvo patenkinti: Kada, kur ir su kuo tai vykdavo? Kaip tai atrodydavo? Kaip jÅ«s tada jausdavotės?


Saugumas, saugus prisirišimas


Stabilumas, nuspėjamumas, meilė ir rūpestis


Gairių/krypties/ribų mokymas ir suteikimas (angl. guidance)


Autonomija, palaikymas, parama tyrinėjimams (angl. Support for exploration), kompetencija


Laisvė reikšti emocijas ir poreikius


Schemos


Jeffrey Young teigia, jog schemos yra psichiniai fenomenai, susidedantys iÅ¡ atsiminimų, minčių, emocijų ir kÅ«no jutimų. Jos lyg stalčiukai smegenyse, kurie saugo informaciją apie save, kitus ÅŸmones ir pasaulį. Schemos susidaro vaikystėje ir paauglystėje, o suaugusiame amÅŸiuje jos arba pastiprinamos arba susilpninamos. Åœmonės turi tiek neigiamų, tiek teigiamų schemų ir jos nuolat tarpusavyje konkuruoja. Jeigu dauguma mÅ«sų bazinių emocinių poreikių buvo patenkinti pakankamai, mes iÅ¡sivystome teigiamas schemas ir gyvename pakankamai darnų gyvenimą. Jeigu mÅ«sų poreikiai buvo nuolat frustruojami, susidaro neigiamos schemos. Vienu gyvenimo momentu mes galime jaustis kompetentingi, pasitikintys savimi ir nuoÅ¡irdÅŸiai tuo tikėt. Tačiau įvykus kaÅŸkokiems svarbiems įvykiams, paÅŸadinantiems “Defektyvumo” schemą, mes galime pradėti jaustis ypatingai prastai, lyg esame nieko verti, nieko negebantys ir apskritai niekam tikę.


Šiuo metu mokslinėje literatūroje išskiriamos 18 schemų:

  1. Buvimo paliktam/nestabilumo schema (angl. Abandonment/Instability)

  2. Nepasitikėjimo/išnaudojimo schema (angl. Mistrust/Abuse)

  3. Emocinės deprivacijos schema (angl. Emotional Deprivation)

  4. Defektyvumo/gėdos schema (angl. Defectiveness/Shame)

  5. Socialinės izoliacijos/susvetimėjimo schema (angl. Social Isolation/Alienation)

  6. Priklausomybės/nekompetencijos schema (angl. Dependence/Incompetence)

  7. Jautrumo ÅŸalai ir ligoms schema (angl. Vulnerability to Harm or Illness)

  8. Susiliejusios/neišsivysčiusios savasties schema (angl. Enmeshment/Undeveloped Self)

  9. Nesėkmės schema (angl. Failure)

  10. Nusipelnymo/grandioziškumo schema (angl. Entitlement/Grandiosity)

  11. Nepakankamaos savikontrolės/savidisciplinos schema (angl. Insufficient Self- Control/Self-Discipline)

  12. Pavergimo schema (angl. Subjugation)

  13. Pasiaukojimo schema (angl. Self-Sacrifice)

  14. Pritarimo/pripaÅŸinimo siekimo schema (angl. Approval-Seeking/Recognition- Seeking)

  15. Negatyvumo/pesimizmo schema (angl. Negativity/Pessimism)

  16. Emocinio susikaustymo schema (angl. Emotional Inhibition)

  17. Nerealistinių standartų/perdėto kritiškumo schema (angl. Unrelenting Standards/Hypercriticalness)

  18. Baudimo schema (angl. Punitiveness)

Aštuoniolika schemų yra skirstomos į penkias sritis, pagal tai, kokie vaiko poreikiai buvo patenkinti dalinai arba nebuvo patenkinti visai.

Schemų ir emocinių poreikių ryšys


Baziniai poreikiai

Schemų sritis

Schemos

Saugus prisirišimas, nuspėjamumas ir meilė

Ryšių nebuvimas ir atstūmimas (angl. disconnection and rejection)

1. Buvimo paliktam/nestabilumo schema (angl. Abandonment/Instability) 2. Nepasitikėjimo/išnaudojimo schema (angl. Mistrust/Abuse) 3. Emocinės deprivacijos schema (angl. Emotional Deprivation) 4. Defektyvumo/gėdos schema (angl. Defectiveness/Shame) 5. Socialinės izoliacijos/susvetimėjimo schema (angl. Social Isolation/Alienation)

Autonomija, kompetencija, identiteto jausmas

PaÅŸeista autonomija, gebėjimas funkcionuoti ir pasiekimai (angl. impaired autonomy and performance)

6. Priklausomybės/nekompetencijos schema (angl. Dependence/Incompetence) 7. Jautrumo ÅŸalai ir ligoms schema (angl. Vulnerability to Harm or Illness) 8. Susiliejusios/neiÅ¡sivysčiusios savasties schema (angl. Enmeshment/Undeveloped Self) 9. Nesėkmės schema (angl. Failure)

Realistiškos ribos ir savikontrolė

PaÅŸeistos ribos (angl. impaired limits)

10. Nusipelnymo/grandioziškumo schema (angl. Entitlement/Grandiosity) 11. Nepakankamaos savikontrolės/savidisciplinos schema (angl. Insufficient Self- Control/Self-Discipline)

Laisvė reikšti savo emocijas ir poreikius

Orientacija į kitus (angl. Other-Directedness)

​​12. Pavergimo schema (angl. Subjugation) 13. Pasiaukojimo schema (angl. Self-Sacrifice) 14. Pritarimo/pripaÅŸinimo siekimo schema (angl. Approval-Seeking/Recognition- Seeking)

​SpontaniÅ¡kuma, ÅŸaismingumas

​Hiperatsargumas ir susikaustymas (angl. Overvigilance and Inhibition)

15. Negatyvumo/pesimizmo schema (angl. Negativity/Pessimism) 16. Emocinio susikaustymo schema (angl. Emotional Inhibition) 17. Nerealistinių standartų/perdėto kritiškumo schema (angl. Unrelenting Standards/Hypercriticalness) 18. Baudimo schema (angl. Punitiveness)

Trumpi schemų aprašymai


Ryšių nebuvimas ir atstūmimas


Åœmogus, turintis schemų Å¡ioje srityje daÅŸnai jaučia sunkumų artimuose santykiuose, prisiriÅ¡ant prie kitų ÅŸmonių. Jis nesitiki iÅ¡ kitų pagarbos, empatijos, paramos ir palaikymo. Kai jis buvo vaikas, su juo daÅŸnai elgdavosi Å¡altai, atstumiančiai, jo nepriėmė. BÅ«damas vaiku jis nesusilaukdavo emocinės paramos, gal net apskritai nejautė jokio rÅ«pesčio, jo tėvai galėjo bÅ«ti emociÅ¡kai nenuspėjami (pratrÅ«kti pykčiu). Tokio ÅŸmogaus tėvai daÅŸnai yra nenuspėjami, nesidomintys vaiku, ar net smurtaujantys.


1. Buvimo paliktam/nestabilumo schema (angl. Abandonment/Instability)

Åœmogus jaučiasi nesaugiai ir jaučia bÅ«siantis atstumtas ÅŸmonių, su kuriais sukuria emocinį ryšį. SvarbÅ«s ÅŸmonės atrodo nepatikimi ir nenuspėjami, visi intymÅ«s santykiai anksčiau ar vėliau nutrÅ«ksta.


2. Nepasitikėjimo/išnaudojimo schema (angl. Mistrust/Abuse)

Åœmogus yra įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau kiti ÅŸmonės juo pasinaudos. Jis tikisi bÅ«ti įskaudintas, jog kiti jam bus neiÅ¡tikimi, jį apgaus, juo manipuliuos ar paÅŸemins. Åœmogus tampa labai įtarus santykyje su kitais.


3. Emocinės deprivacijos schema (angl. Emotional Deprivation)

Ŝmogus nejaučia ir netiki jok jo poreikiai bus suprasti ir pakankamai patenkinti kitų şmonių. Jis netiki jog jo fiziniai ir emociniai poreikiai būti išgirstam, suprastam, uşjaustam, apgintam, mylimam bus atliepti.


4. Defektyvumo/gėdos schema (angl. Defectiveness/Shame)

Åœmogus jaučiasi tuščias, defektuotas, prastesnis uÅŸ kitus ar niekam tikęs. Jis mano, jog kitiems jį paÅŸinus, tokį koks jis yra iÅ¡ tikrųjų, jie jį atstums ir nenorės turėti nieko bendro su juo. Åœmogus perdėtai rÅ«pinasi kitų įvertinimu, perdgyvena dėl kritikos, atmetimo, kaltinimų ir daÅŸnai jaučia intensyvią gėdą.


5. Socialinės izoliacijos/susvetimėjimo schema (angl. Social Isolation/Alienation)

Åœmogus jaučiasi lyg yra izoliuotas nuo visų kitų, nuo pasaulio. Jis jaučiasi lyg bÅ«tų kitoks nei kiti ÅŸmonės, jaučiasi niekur ir su niekuo nepritampantis.


PaÅŸeista autonomija, gebėjimas funkcionuoti ir pasiekimai


Åœmogus, turintis schemų Å¡ioje srityje, nesijaučia gerai bÅ«damas vienas, jam sunku funkcionuoti be kitų pagalbos. Tokio ÅŸmogaus tėvai galėjo bÅ«ti per daug saugantys vaiką ir nesuteikę pakankamai autonomijos.


6. Priklausomybės/nekompetencijos schema (angl. Dependence/Incompetence)

Åœmogus jaučia negalintis kompetentingai priimti kasdienių sprendimų, be kitų ÅŸmonių pagalbos. Kartais negali prisiimti net įprastų atsakomybių, negeba funkcionuoti individualiai. Jam gali trÅ«kti pasitikėjimo priimant net paprasčiausius sprendimus, jam labai sunku pradėti ir imtis kaÅŸko naujo. Jis daÅŸnai jaučiasi bejėgis.


7. Jautrumo ÅŸalai ir ligoms schema (angl. Vulnerability to Harm or Illness)

Åœmogus yra įsitikinęs, jog bet kurią akimirką gali atsitikti kaÅŸkas baisaus ir jis nėra niekaip nuo to apsaugotas. Jis bijo sveikatos sutrikimų, psichinių sutrikimų, gamtos stichijų ar kitokių nelaimių ir bando tvarkytis perdėtai ruoÅ¡damasis.


8. Susiliejusios/neišsivysčiusios savasties schema (angl. Enmeshment/Undeveloped Self)

Åœmogus yra per daug susiliejęs su abiem arba vienu iÅ¡ globėjų. Dėl Å¡io susiliejimo ÅŸmogus nėra iÅ¡sivystęs savojo identiteto. Kartais toks ÅŸmogus jaučiasi lyg negalėtų bÅ«ti laimingas ar egzistuoti be kito ÅŸmogaus, jis jaučiasi tuščias ir neturintis tikslų. Kartais ÅŸmogus gali jaustis “smaugiamas” kitų.


9. Nesėkmės schema (angl. Failure)

Åœmogus jaučiasi patyręs ar patirsiantis nesėkmę. Jis nesijaučia galintis konkuruoti ir pasiekti panaÅ¡ių rezultatų moksluose, darbe, sporte ar bet kokioje kitoje vertingoje veikloje, kaip kiti jo panaÅ¡aus amÅŸiaus ir situacijos ÅŸmonės. Jis jaučiasi kvailas, negabus, be talento, maÅŸiau sėkmingas nei kiti. Toks ÅŸmogus gali net nebandyti kaÅŸko siekti, nes yra įsitikinęs jog nieko nepavyks.


PaÅŸeistos ribos


Åœmogus turintis schemų Å¡ioje srityje gali neturėti adekvačių ribų, atsakomybės jausmo, labai sunkiai toleruoja frustraciją. Å iam ÅŸmogui sunku nusistatyti ilgalaikius tikslus bei bendradarbiauti su kitais ÅŸmonėmis. Tokio ÅŸmogaus tėvai galėjo nesuteikti jam adekvačių gairių arba “padėjo” pasijausti pranaÅ¡esniu uÅŸ kitus.


10. Nusipelnymo/grandioziškumo schema (angl. Entitlement/Grandiosity)

Åœmogus galvoja jog yra pranaÅ¡esnis uÅŸ kitus, yra aukščiau kitų ir turi daugiau teisių negu kiti ÅŸmonės. Jis mano jog gali savo norus tenkinti neatsiÅŸvelgiant į kitų norus, poreikius ir savijautą. Pagrindinis ÅŸmogaus tikslas yra galia ir laimėjimas, nepaisant nei situacijos, nei kitų ÅŸmonių. Å is ÅŸmogus retai jaučia empatiją kitiems.


11. Nepakankamaos savikontrolės/savidisciplinos schema (angl. Insufficient Self- Control/Self-Discipline)

Åœmogus labai sunkiai toleruoja bet kokius sunkumus, kuriuos patiria siekdamas tikslų. Jam sunku suvaldyti emocijas ir impulsus, jis gali vengti bet kokių situacijų, kuriose galėtų jaustis nepatogiai, bando iÅ¡vengti skausmo, konfliktų, konfrontacijos, atsakomybių.


Orientacija į kitus


Åœmogus turintis schemų Å¡ioje srityje yra perdėm atsakingas, ji visada ÅŸiÅ«ri kito ÅŸmogaus poreikių, pamindama savuosius. Åœmogus nuolat bando gauti patvirtinimų ir meilės iÅ¡ kitų ÅŸmonių. Tokio ÅŸmogaus tėvai daÅŸnai vaiką myli su sąlygom. Tėvų poreikiai ir reikalavimai buvo svarbesni uÅŸ vaiko pomėgius, interesus ir poreikius.


12. Pavergimo schema (angl. Subjugation)

Åœmogus atsiduoda kitų valiai, nes jaučiasi priverstas, tai daro su tikslu iÅ¡vengti pykčio ir atstÅ«mimo. Jis nuolat aukoja savo poreikius, mano jog jo norai, nuomonės ar jausmai nėra kitiems svarbÅ«s, o tai daÅŸnai sukuria daug uÅŸslopinto pykčio, kuris iÅ¡reiÅ¡kiamas nenaudingu bÅ«du (ÅŸmogus daÅŸnai bÅ«na pasyviai agresyvus, patiria pykčio protrÅ«kius, jaučia daug psichosomatinių (fizinių) jutimų.


13. Pasiaukojimo schema (angl. Self-Sacrifice)

Åœmogus nuolat savanoriÅ¡kai aukoja savo poreikius, vardan kitų ÅŸmonių poreikių. Jis tai daro tikėdamasis nesukelti kitiems skausmo, iÅ¡vengti kaltės ir gėdos jausmų, arba iÅ¡laikyti ryÅ¡ius su kitais. Jei jis bando patenkinti savo poreikius, daÅŸnai jaučia kaltę. Ilgalaikėje perspektyvoje toks ÅŸmogus gali jausti pagieÅŸÄ… ÅŸmonėms, dėl kurių aukojasi.


14. Pritarimo/pripaÅŸinimo siekimo schema (angl. Approval-Seeking/Recognition- Seeking)

Åœmogus siekia pritarimo, ÅŸavėjimosi, pripaÅŸinimo, savo tikrųjų poreikių patenkinimo ir savojo identiteto paÅŸinimo ir vystymo kaina. Å io ÅŸmogaus vertės jausmas priklauso ne nuo jo asmeninių savybių, bet nuo kitų reakcijų ir vertinimo. Kartais Å¡i schema gali pasireikÅ¡ti kaip perdėtas susirÅ«pinimas įvaizdÅŸiu, iÅ¡vaizda, socialiniu statusu, materialine padėtimi arba pasiekimais - tai kaip įrankiai gauti iÅ¡ kitų dėmesio, patvirtinimo, ÅŸavėjimosi.


Hiperatsargumas ir susikaustymas


Åœmogus turintis schemų Å¡ioje srityje uÅŸgniauÅŸia spontaniÅ¡kus jausmus ir norus, tam jog galėtų sekti “visuomenės priimtomis” taisyklėmis ir vertybėmis. Tikėtina jog Å¡io ÅŸmogaus tėvai vertino pasiekimus, perfekcionistiÅ¡ką poÅŸiÅ«rį, bei smerkė emocijų demonstravimą. Tėvai buvo kritiÅ¡ki, pesimistiÅ¡ki, moralizuojantys, bet tuo pačiu metu kėlė nerealistiÅ¡kai aukÅ¡tus reikalavimus.


15. Negatyvumo/pesimizmo schema (angl. Negativity/Pessimism)

Åœmogus nuolat mato neigiamą įvykių pusę, ignoruodamas pozityvius aspektus. JIs yra [erdėtai susirÅ«pinęs skausmu, mirtimi, praradimais, nusivylimais, konfliktais, neiÅ¡spręstomis problemomis, potencialiomis klaidomis, iÅ¡davyste ir pan. Net jeigu dabar atrodo jog sekasi (darbe, finansuose, santykiuose), jis mąsto, jog galų gale viskas suÅŸlugs . Jis gali bÅ«di perdėtai budrus, nuolat jausti nerimą, bijoti padaryti klaidų (vesiančių į praÅŸÅ«tį) ir daÅŸnai skųstis bei nedrįsti priimti sprendimų.


16. Emocinio susikaustymo schema (angl. Emotional Inhibition)

Åœmogus nuolat laiko “suėmęs save į nagą”, susiturėjęs - stengiasi nesielgti spontaniÅ¡kai, neparodyti jokių emocijų ar impulsų. Jis mano jog emocijų rodymas gali pakenkti, vesti prie gėdos jausmų, atstÅ«mimo, savivertės praradimo. Jis vengia spontaniÅ¡kai reikÅ¡ti pyktį, liÅ«desį, dÅŸiaugsmą, pozityvius impulsus (prisiliesti, susijaudinti seksualiai, ÅŸaisti), vengia konfliktų. Toks ÅŸmogus gali atrodyti atsitraukęs, Å¡altas ir perdėtai racionalus.


17. Nerealistinių standartų/perdėto kritiškumo schema (angl. Unrelenting Standards/Hypercriticalness)

Åœmogus galvoja jog turi stengtis atitikti labai aukÅ¡tus vidinius standartus, daÅŸniausiai su tikslu iÅ¡vengti kritikos. Å ios pastangos daÅŸnai virsta perfekcionistiÅ¡kumu, nelanksčiomis taisyklėmis, perdėtu susirÅ«pinimu bÅ«ti efektyviu, obsesyvumu kuo naudingiau iÅ¡naudoti laiką. Åœmogus tampa kritiÅ¡kas sau ir kitiems. Å ios pastangos daÅŸnai vyksta sveikatos, lasiavalikio, atsipalaidavimo, socialinių ryÅ¡ių puoselėjimo sąskaita.


18. Baudimo schema (angl. Punitiveness)

Åœmogus galvoja jog uÅŸ klaidas visi turėtų bÅ«ti smarkiai baudÅŸiami. Å is ÅŸmogus daÅŸnai yra agresyvus, netolerantiÅ¡kas, nekantrus ir nepakantus sau ir kitiems, kurie neatitinka jo lÅ«kesčių ir standartų. Jis nepaiso jausmų ar situacijos konteksto, neleidÅŸia nei sau nei kitiems bÅ«ti netobulu ar daryti klaidas.


Schemų aprašymus anglų kalba galite rasti čia.


Pratimas: Mano schemos


Schemų yra net 18, tačiau daşniausiai mūsų gerbūvį labiausiai įtakoja keletas smarkiausiai išreikštų schemų. Tam, jog išmoktume su jomis meistriškai tvarkytis, turime pirmiausia jas atpaşinti ir gerai suprasti (iš kokių atsiminimų, minčių, emocijų ir fizinio jausmo ta schema susidaro).


AtpaÅŸinti schemas mums gali padėti:

  • literatÅ«ros skaitymas ir susipaÅŸinimas su schemomis;

    • Rekomenduojama į lietuvių kalbą iÅ¡versta Young knyga “IÅ¡trÅ«k iÅ¡ spąstų”.

    • klausimynai ir kiti vertinimo intrumentai;

      • Young Schemų klausimynas;

    • savo gyvenimo istorijos tyrinėjimas.


Tvarkymosi su schemomis būdai


Aukščiau pateikti trumpi schemų aprašymai neatspindi visų “atspalvių”, kuriais mūsų gyvenime gali pasireikšti schemos. Kartais gali atrodyti, jog schema mums visai neaktuali, tačiau įsigilinę galime būti nustebinti. Taip yra dėl to, jog yra trys pagrindiniai tvarkymosi su schemomis būdai: pasiduoti schemai (sustingti), vengti jos aktyvavimosi (bėgti) arba elgtis priešingai (kovoti).


Trys tvarkymosi bÅ«dai (reÅŸimai). DaÅŸniausiai atskiriame tris tvarkymosi bÅ«dus, tačiau jie gali persipinti, vienas ÅŸmogus gali naudoti tai vieną, tai kitą bÅ«dą:

  • Pasiduodame schemai (sustingimas, angl. freeze): tokiu bÅ«du tvarkantis su schema mes pasiduodame jai ir elgiamės lyg tai, ką schema sako apie mus, kitus ÅŸmones ir pasaulį yra tiesa.

  • Vengiame schemos aktyvavimosi (bėgimas, angl. flight): tokiu bÅ«du tvarkantis su schema mes apskritai vengiame situacijų, kuriose mums galėtų aktyvuotis schemos ir sukelti neigiamas emocijas.

  • PrieÅ¡inamės schemai (kovojame/hiperkompensuojame, angl. fight): tvarkantis Å¡iuo bÅ«du mes elgiames prieÅ¡ingai nei sako schemos. Nors jaučiamės nevykėliai, mes galime demonstruoti perdėtą pasitikėjimą, taip bandydami apsaugoti save nuo intensyvių emocijų.


Taigi, trys ÅŸmonės gali turėti tą pačią schemą, tačiau jos pasireiÅ¡kimas gali atrodyti visai kitaip.


Ignas, Rasa ir Linas visi vaikystėje išsivystė “Priklausomybės/kompetencijos” schemą.
Igno tėtis mirė labai anksti, kai Ignui tebuvo du metukai. Berniukas gyveno su mama, kuri labai jautriai reaguodavo į Igno ligas, bet kokius jo susiÅŸeidimus, jį perdėtai saugodavo. Ignas nuo maÅŸens buvo bailesnis, jautresnis ir drovesnis vaikas. Suaugus Ignas vis dar gyvena su mama, jis jaučiasi neturintis tikslų, motyvacijos ar noro iÅ¡sikraustyti, pradėti savarankiÅ¡ką gyvenimą - jis bėga nuo “Priklausomybės/nekomptenecijos” schemos aktyvavimosi ir vengia situacijų, kur jam reikėtų priimti sprendimus.
Lino tėvai buvo mylintys ir besirÅ«pinantys. Jis buvo vienintelis jų vaikas. Linas pamena, jog jo vaikystėje nieko netrÅ«ko, tačiau jaučia nuoskaudą tėvams uÅŸ tai, jog jie perdėtai juo rÅ«pinosi, visur jį lydėdavo ir suteikė jam maÅŸai laisvės. Linas į terapiją atėjo paskatintas savo draugės, su kuria gyvena. Jis pats pripaşįsta jog jam labai sunku pačiam nuspręsti paprasčiausius dalykus - nuo to kokią dantų pastą rinktis iki to, kaip geriausiai apsirengti. Kai tik kyla poreikis kaÅŸkokiam menkiausiam sprendimui, jis praÅ¡o draugės pagalbos ir patarimo. Linas pasiduoda “Priklausomybės/nekompetencijos” schemai ir elgiasi taip, lyg ji bÅ«tų tiesa ir siekia, jog draugė priimtų visus jo sprendimus.
Rasos tėvai buvo grieÅŸti, autoritetingi ir reiklÅ«s. Ji atsimena jog tėvai viską nuspręsdavo uÅŸ ją - nuo to ką jie valgys, kaip rengsis, kada ruoÅ¡ pamokas, ÅŸais ir su kokiais draugais. Ji pamena neturėjusi laisvės priimti net menkiausių sprendimų. Dabar rasa gyvena su savo vyru, tačiau patiria daug įtampų santykiuose, nes jai labai sunku atsiÅŸvelgti į vyro nuomonę, leisti jam nuspręsti ką jie valgys vakarienei ar kokiame vieÅ¡butyje apsistos per atostogas - viską visada sprendÅŸia Rasa. Rasa kovoja su savo “Priklausomybės/nekompetencijos” schema elgdamasi prieÅ¡ingai, stengdamasi viską kontroliuoti.

Pasidavimo pavyzdÅŸiai:

  • Susiduriant su problemomis sakome sau “Ir vėl atsitinka tas pats”, “Ir vėl tai kartojasi
”;

  • SusidÅ«rus su sunkumais esame linkę pasiduoti;

  • Jei kiti su mumis elgiasi prastai, mes nesiprieÅ¡iname, o pasiduodame;

  • LeidÅŸiame kitiems ÅŸmonėms per daug įtakoti mÅ«sų gyvenimą;

  • NusileidÅŸiame kitų poreikiams, uÅŸuot siekę patenkinti savo poreikius.

Vengimo pavyzdÅŸiai:

  • “Įprastas vengimas”: Nesiimame sudėtingų uÅŸduočių, vengiame sudėtingų situacijų;

  • “PrasiblaÅ¡kymas”: ÅŸaidÅŸiame kompiuterinius ÅŸaidimus, per ilgai ir per daug “sėdime” internete, vieną po kito ÅŸiÅ«rime serialus ar filmus, dirbame be pertraukų ir laisvadienių, obsesyviai uÅŸsiimame sportu;

  • Stimuliacija: persivalgome, ÅŸiÅ«rime per daug pornografijos, loÅ¡iame, uÅŸsiimame rizikingu sportu;

  • Slopiname pojūčius: nemalonius jausmus slopiname vartodami alkoholį ar narkotines medÅŸiagas;

  • SkundÅŸiamės ir aimanuojame: skundÅŸiamės atsisakant pagalbos, aimanuojame, kaltiname kitus, rodome susierzinimą ir pyktį;

  • Åœemi reikalavimai sau: vienas iÅ¡ vengimo bÅ«dų yra neiÅ¡sikelti sau tikslų, tuomet mes iÅ¡vengiame rizikos susidurti su problemomis ir nusivilti.

Kovos/hiperkompensavimo pavyzdÅŸiai:

  • NarcistiÅ¡ka arogancija: pateikiame save kaip visą ÅŸinančius ir pranaÅ¡esnius uÅŸ kitus. Kuriame inteligentiÅ¡ko ir sėkmingo ÅŸmogaus įvaizdį ir į kitus ÅŸiÅ«rime iÅ¡ aukÅ¡to. Kiti ÅŸmones gali mus laikyti arogantiÅ¡kais ir pasipÅ«tusiais;

  • Paranojinė kontrolė: bÅ«dami Å¡iame reÅŸime esame labai įtarÅ«s kitų ÅŸmonių atÅŸvilgiu. Manome jog mumis pasinaudos, bandome visais bÅ«dais nuo to apsisaugoti. DaÅŸnai su baimės jausmu tvarkomes kaltindami arba kontroliuodami kitus. Mums nuolat atrodo, jog kiti yra prieÅ¡ mus nusiteikę;

  • Obsesyvi kontrolė: bÅ«dami Å¡iame reÅŸime jaučiamės neuÅŸtikrinti, nesaugÅ«s ir bandome su tuo tvarkytis kontroliuodami kitus ir aiÅ¡kindami kaip jiems elgtis. Bandome visose situacijose pasiekti savo - kad viskas bÅ«tų darome “teisingai, tvarkingai, pagal mus”. Kiti ÅŸmones mus gali matyti kaip labai nelanksčius ir uÅŸsispyrusius;

  • Dėmesio siekimas: esant Å¡iame reÅŸime mes siekiame bÅ«ti dėmesio centre ir kenčiame, jeigu nesame arba yra kiti ÅŸmonės.. Neslepiame emocijų, daÅŸnai jas dirbtinai sutirÅ¡tiname;

  • Agresija: Å¡is reÅŸimas yra artimas praeityje patyrusiems grąsinimus, gasdinimus ir smurtą. BÅ«dami Å¡iame reÅŸime bandome uÅŸvaldyti situaciją naudodami grasinimus, patyčias arba fizinę prievartą, smurtą;

  • Melavimas ir manipuliavimas: Å¡is reÅŸimas artimas ÅŸmonėms, kurie augdami iÅ¡ savo aplinkos iÅ¡moko meluoti ir manipuliuoti kitais, tam jog pasiektų savo tikslų.

Aktyvavusis schemai mums kyla daug intensyvių neigiamų jausmų ir mes bandome su jais tvarkytis pasiduodant, vengiant arba kovojant. Priklausomai nuo to, kokią strategiją renkamės (daÅŸnai strategijos sąmoningai nesirenkame, jį “įsijungia” automatiÅ¡kai, nes bÅ«name įpratę ją naudoti), tokie “veikėjai” susirenka mums pagelbėti. Å iuos veikėjus mes vadiname “reÅŸimais”. Mes galime turėti kelis daÅŸniausiai naudojamus reÅŸimus, o kartais mes jų turime daug ir jie vienas kitą keičia minučių greičiu. MÅ«sų smegenys “saugo” schemas (su situacija susiję atsiminimai, mintys, emocijos ir kÅ«no pojūčai) tačiau kai jos aktyvuojasi mes “įeiname” į reÅŸimus (elgesys). Taigi reÅŸimai atspindi mÅ«sų elgesį, kuri pasirenkame kaip atsaką į aktyvuotą schemą.

Asta jau metus lankosi terapijoje. Prieš šiandienos terapijos sesiją ji gavo laišką nuo savo terapeutės, kuriame buvo įspėjama jog terapeutė po dievų savaičių išeina mėnesiui atostogų. Atėjusi į sesiją Asta buvo atsitraukusi, šalta, nebuvo įsitraukusi į darbą, tik trumpai ir mandagiai atsakinėdavo į terapeutės klausimus. Sesijai įpusėjus Asta atrodė susierzinusi ir nekantri. O sesijos gale Asta paprašė terapeutės kitą kartą jai pranešti daug anskčiau ir ne elektroniniu paštu, o skambučiu. Ji taip pat išreiškė savo nuomonę, jog terapeutai neturėtų taip elgtis ir išeiti atostogų tokiam ilgam laikui palikdami savo klientus.
Asta turi iÅ¡vystytą “Buvimo paliktam/nestabilumo” schemą. Viduje Asta jautėsi palikta, liÅ«dna ir iÅ¡sigandusi, tačiau aktyvavusis jos schemai jos automatinė reakcija buvo atsitraukti, neparodyti savo jausmų ir uÅŸsiskeisti (ji buvo “atsitraukusio gyvėjo” reÅŸime). Sesijos pabaigoje Astai “į pagalbą atėjo” “baudÅŸiančio hiperkontrolieriaus” reÅŸimas, kuris kaltina ir kritikuoja kitus ir jų elgesį, stengiasi juos kontroliuoti, sakydamas, kaip ir ką jie turi daryti diktatoriÅ¡ku ar baudÅŸiančiu stiliumi.

Å i situacija parodo jog mes turime iÅ¡vystytus automatinius reÅŸimus, kurie ateina mums į pagalbą, tvarkantis su sudėtinga situacija. Å ie reÅŸimai mums bando padėti apsisaugoti nuo liÅ«desio, iÅ¡gąsčio, atstÅ«mimo jausmo. Tačiau Å¡ie reÅŸimai daÅŸnai yra daugiau nenaudingi nei naudingi - jie gali sukurti naujų problemų, jie gali atstumti kitus ÅŸmones ir taip tik patvirtinti mÅ«sų schemas, o didÅŸiausia problema ta, jog jie daÅŸnai neleidÅŸia mums suprasti ir iÅ¡sakyti savo bazinių emocinių poreikių. Neįsisąmoninus savo poreikių mes negalime jų sau atliepti arba leisti atliepti kitiems ÅŸmonėms. Kaip manote, tam jog Astos emocijos bÅ«tų atlieptos, kokį kitą elgesį ji galėjo rinktis?


Schemų terapijoje reşimai yra skirstomi į keturias kategorijas:

  • Vaiko reÅŸimai;

  • Vidinio kritiko reÅŸimai;

  • Disfunkciniai įveikos reÅŸimai;

  • Sveiko suaugusiojo reÅŸimas.


Vaiko reÅŸimai mumyse aktyvuojasi tada, kai situacijoje iÅ¡kyla grėsmė mÅ«sų poreikiams. Vidinio kritiko reÅŸimai yra internalizuoti grieÅŸtų, reiklių, kaltės arba baimės jausmą įjungiančių tėvų balsai, tai yra mÅ«sų tėvų sakyti ÅŸodÅŸiai, sakiniai, jų siųstos ÅŸinutės, kurias mes perimame ir internalizuojame - jos tampa lyg mÅ«sų pačiu balsu. Disfunkciniai įveikos reÅŸimai yra lyg “pagalbininkai” ateinantys mums padėti susitvarkyti sunkioje situacijoje, tačiau jie daÅŸnai neleidÅŸia mums suprasti, parodyti savo poreikių ir juos patenkinti, bei prikuria papildomų problemų. Sveiko suaugusiojo reÅŸimas yra pats efektyviausias ir naudingiausias reÅŸimas, kuris yra lyg orkestro konduktorius - jis atpaşįsta paÅŸeistą vaiką ir jo poreikius, jis sustabdo neefektyvių reÅŸimu pasireiÅ¡kimą ir padeda mums patenkinti savo poreikius priimtinu bÅ«du, padedančiu mums iÅ¡laikyti gerą santykį su savimi, kitais ÅŸmonėmis, padeda siekti tikslų, spręsti iÅ¡kilusias problemas konstruktyviu bÅ«du ir uÅŸsiimti maloniomis veiklomis.


Įveikos reşimai:


1. Vaiko reÅŸimai:


PaÅŸeisto vaiko reÅŸimai


VieniÅ¡as vaikas: jaučiasi lyg yra vertinamas tik tiek kiek įtinka savo tėvams ir juos aukÅ¡tina. Svarbiausi vaiko emociniai poreikiai yra nepatenkinti, ÅŸmogus Å¡iame reÅŸime jaučiasi tuščias, vieniÅ¡as, socialiai nepriimtinas, nevertas meilės ir nemylimas.


Paliktas ir iÅ¡naudotas vaikas: Å iame reÅŸime ÅŸmogus jaučia didÅŸiulį emocinį skausmą ir baimę bÅ«ti paliktas. Jaučiasi liÅ«dnas, iÅ¡sigandęs, paÅŸeidÅŸiamas, bejėgis, beviltiÅ¡kas, nuskriaustas, bevertis, sumišęs.


PaÅŸemintas/prastesnis vaikas: Jaučiasi nuvertintas/prastesnis Å¡eimoje ir uÅŸ jos ribų. Dėl to jaučia gėdą, paÅŸeminimą.


Priklausomas vaikas: Jaučiasi nepajėgiantis susitvarkyti su suaugusiojo atsakomybėmis. Labai nori, kad juo rūpintųsi.


Pikto ir nedisciplinuoto vaiko reÅŸimai


Piktas vaikas: Jaučiasi piktas, apimtas frustracijos ar nekantrumo, nes nepatenkinti paÅŸeidÅŸiamo vaiko emociniai ar fiziniai poreikiai. Savo uÅŸgniauÅŸtą pyktį vėliau gali iÅ¡reikÅ¡ti nepriimtinais bÅ«dais. Gali kelti reikalavimus, kurie atrodo perdėti, neadekvatÅ«s ir taip atstumti kitus.

Ä®siutęs vaikas: Jaučia intensyvius pykčio jausmus, dėl kurių gali suÅŸeisti kitus ÅŸmones ar gadinti daiktus. Rodomas pyktis yra nekontroliuojamas, juo gali bÅ«ti siekiama netgi sunaikinti agresorių.


Impulsyvus vaikas: Elgiasi vadovaudamasis norais ir impulsais, daro tai egoistiÅ¡kai ar nekontroliuojamai, negalvodamas apie pasekmes sau ir kitiems. DaÅŸnai sunkiai atideda trumpalaikį pasitenkinimą ir gali atrodyti „iÅ¡lepintas“.


Nedisciplinuotas vaikas: Negali prisiversti atlikti nuobodÅŸių, rutininių uÅŸduočių, greitai pajunta frustraciją ir pasiduoda.

2. Disfunkciniai (nenaudingi) įveikos reşimai:

Pasidavimas


Paklusnus pasidavėlis (angl. Compliant surrenderer): Elgiasi pasyviai, nusileidÅŸia, siekia nuraminimo ir patvirtinimų iÅ¡ kitų, nuvertina save, nes bijo konflikto ir atmetimo. Pasyviai leidÅŸia su savimi blogai elgtis, nesiima ÅŸingsnių, kad patenkintų sveikus poreikius. Renkasi tokį elgesį ir tokius ÅŸmones, kurie palaiko uÅŸburtą schemos ratą.


Vengimas


Atsijungęs gynėjas (angl. Detached protector): PsichologiÅ¡kai pasitraukia nuo schemų keliamo skausmo emociÅ¡kai atsijungdamas. Åœmogus atjungia visas emocijas, atsijungia nuo kitų ir atsisako pagalbos, elgiasi beveik kaip robotas. Gali normaliai funkcionuoti, atlikti bÅ«tinus darbus.


Apdujęs gynėjas (angl. Spaced-out protector): Atjungia emocijas pereidamas į „išplaukusią“ būseną. Gali atsirasti nerealumo jausmas arba jausmas tarsi skaldo rūke, dėl to gali sulėtėti mąstymas, atsirasti depersonalizacijos jausmas.


Atsijungęs savęs ramintojas (angl. Detached self-soother): Atjungia emocijas įsitraukdamas į veiklas, kurios kaÅŸkiek ramina, stimuliuoja ar atitraukia nuo jausmų. Raminančių veiklų griebiasi kompulsyviai, įsitraukiama į juos kaip į priklausomybes. Tai gali bÅ«ti darboholizmas, loÅ¡imai, rizikingas sportas, atsitiktinis seksas, narkotikų vartojimas, kompiuterinių ÅŸaidimų ÅŸaidimas, persivalgymas, televizoriaus ÅŸiÅ«rėjimas, fantazavimas.


Vengiantis gynėjas (angl. Avoidant protector): vengia situacijų ar dirgiklių, kurios gali kelti stresą ar neigiamas emocijas.

Piktas gynėjas (angl. Angry protector): naudoja „pykčio sieną“ norėdamas apsisaugoti nuo kitų, kurie suvokiami kaip grėsmingi. Rodomas pyktis padeda išlaikyti kitus „saugiu“ atstumu ir taip išvengti skausmo.


Kova (hiperkompensacija)


Dėmesio ir pritarimo siekėjas: Siekia kitų ÅŸmonių dėmesio ir pritarimo ekstravagantiÅ¡ku, nederamu ir perdėtu elgesiu. DaÅŸnai taip kompensuoja vieniÅ¡umo jausmą.

Savęs aukÅ¡tintojas: konkuruoja, aukÅ¡tina save, giriasi, siekia pripaÅŸinimo. Beveik visiÅ¡kai pasineria į save, rodo maÅŸai empatijos kitiems, jų poreikiams ir jausmams. Demonstruoja savo pranaÅ¡umą, tikisi, kad su juo bus elgiamasi ypatingai, nemano, nepaiso taisyklių, mano jog jos yra skirtos kitiems, silpnesniems ar kvailesniems ÅŸmonėms. TrokÅ¡ta susiÅŸavėjimo, daÅŸnai giriasi, elgiasi pasipÅ«teliÅ¡kai.


Perdėtas kontrolierius: siekia apsaugoti save nuo suvokiamos ar realios grėsmės sutelkdamas dėmesį, ruminuodamas ir labai viską kontroliuodamas:

  • Hiperkontroliuotojas perfekcionistas: Susitelkia į tobulą visko atlikimą, kad jaustų kontrolės jausmą, iÅ¡vengtų nesėkmių ir kritikos.

  • Ä®tarus hiperkontroliuotojas: susitelkia į atsargumą, nuolat stebi kitų ÅŸmonių elgesį ieÅ¡kodamas piktavaliÅ¡kumo poÅŸymių ir kontroliuoja kitų elgesį iÅ¡ įtarumo.

  • BaudÅŸiantis hiperkontroliuotojas: kontroliuoja kitų elgesį juos kaltindamas, kritikuodamas, sakydamas, kaip ir ką jie turi daryti diktatoriÅ¡ku ar baudÅŸiančiu stiliumi.


Puolantysis: tiesiogiai daro ÅŸalą kitiems ÅŸmonėms kontroliuojamu, apgalvotu bÅ«du, kenkia jiems emociÅ¡kai, fiziÅ¡kai, ÅŸodiÅ¡kai ar atlieka nusikaltamus, antisocialius veiksmus. Motyvacija gali bÅ«ti uÅŸkirsti kelią iÅ¡naudojimui arba paÅŸeminimui. Turi sadistinių polinkių.


Manipuliatorius: meluoja ir manipuliuoja kitais arba siekdamas išvengti bausmės, arba nuskriausti kitus.


Susidorotojas: siekia pašalinti grėsmę, konkurentą, kliūtį ar priešą šaltu, negailestingu, apskaičiuotu būdu.


3. Vidinio kritiko reÅŸimai (angl. parent/critic modes):

BaudÅŸiantis kritikas: internalizuotas vieno iÅ¡ tėvų (ar abiejų) balsas, kuris kritikuoja ir baudÅŸia. Ä®sijungus Å¡iam reÅŸimui ÅŸmogus save baudÅŸia uÅŸ tai, kad turi normalių poreikių, kurių tėvai neleido rodyti. Å io reÅŸimo tonas grieÅŸtas, kritiÅ¡kas, neatleidÅŸiantis. Ä®sijungus Å¡iam reÅŸimui jaučiama panieka sau, savęs kritikavimas, gali rastis savidestruktyvus elgesys, savęs ÅŸalojimas, suicidinės mintys. Å is balsas daÅŸnai mums kartoja tokias frazes kaip “tu visada buvai ir bÅ«si toks niekam tikęs”, “tu niekada
”, “tu esi visiÅ¡kai
”, “tu kvailas”.


Reikalaujantis kritikas: Nuolat spaudÅŸia ÅŸmogų atitikti neadekvačiai aukÅ¡tus reikalavimus. Sako, kad „teisingai“ elgtis reiÅ¡kia elgtis tobulai, labai daug pasiekti, bÅ«ti tobulai tvarkingam, siekti aukÅ¡to statuso, bÅ«ti kukliam, kelti kitų poreikius aukščiau savo ir bÅ«ti efektyviam bei vengti laiko Å¡vaistymo. Ä®sijungus Å¡ias reÅŸimui atrodo, kad blogai yra rodyti jausmus arba elgtis spontaniÅ¡kai.


Kaltinantis kritikas: Å¡is balsas kaltina mus teigdamas, jog mes esame atsakingi uÅŸ kitų ÅŸmonių jausmus, mes turime padaryti kitus laimingais, mes turime patenkinti kitų poreikius. Å is balsas taip pat sako, jog visų bėdų ir problemų prieÅŸastis esame mes, viskas visada nutinka blogai dėl mÅ«sų kaltės. Å is reÅŸimas mus verčia jaustis kaltais, dėl to jog mes neiÅ¡pildome tėvų lÅ«kesčių. Kai mums nepavyksta patenkintų kitų ÅŸmonių poreikių, jaučiame daug kaltės.


Bauginantis kritikas: Å¡is balsas mums nuolat kartoja jog mes “prisijuoksime”, “prisidirbsime”, jog “atsitiks kaÅŸkas blogo”, jog mes negalime to iÅ¡vengti.


Efektyvūs (naudingi) įveikos reşimai:

Sveiko suaugusiojo reÅŸimas: Å is reÅŸimas atlieka tokias suaugusio ÅŸmogaus funkcijas kaip informacijos gavimas, įvertinimas, problemų sprendimas, darbas, vaikų auginimas. Prisiima atsakomybę uÅŸ savo pasirinkimus ir veiksmus, gali įsipareigoti ir laikytis įsipareigojimų. Subalansuotai siekia turėti pasitenkinimą teikiančią veiklą, intymius ir socialinius santykius, dalyvauja kultÅ«rinėje veikloje, stengiasi dėl kitų. Pagrindinė Å¡io reÅŸimo uÅŸduotis yra a) atpaÅŸinti, priimti, pastiprinti, palaikyti ir atjausti vidinį paÅŸeistą vaiką; b) nustatyti ribas piktam ar impulsyviam vidiniam vaikui ir padėti jam iÅ¡reikÅ¡ti emocijas priimtinu, asertyviu bÅ«du, kuris ne trukdytų siekti tikslų, bet padėtų; c) kovoti ir valdyti neefektyvius įveikos reÅŸimus bei tildyti vidinių kritikų balsus. Å is reÅŸimas apima laimingo vaiko reÅŸimą ir gero tėvo/mamos reÅŸimą.


Laimingas/patenkintas vaikas: Jaučiasi ramus, nes baziniai emociniai poreikiai šiuo metu patenkinti. Jaučiasi mylimas, patenkintas, įvertintas, jaučia ryšį su kitais, jaučiasi apgintas, suprastas, priimtas, pasitikintis savimi, deramai autonomiškas, stiprus, valdantis situaciją, optimistiškas ir spontaniškas.


Geras tėvas/mama: Å¡is reÅŸimas pakeičia vidinio kritiko reÅŸimą. UÅŸuot kaltinęs, reikalavęs, gėdinęs ar bauginantis, jis atlieka gero, stabilaus, atjaučiančio tevo/mamos vaidmenį. Å is reÅŸimas mus palaiko, paguodÅŸia, uÅŸjaučia, pastiprina, paskatina, atjaučiančiu bÅ«du padeda susitvarkyti su savo, kitų ÅŸmonių ir pasaulio netobulumais.


Reşimų aprašymus anglų kalba galite rasti čia (Schema Therapy Institute of South Africa) ir čia (Lobbestael, van Vreeswijk ir Arnoud Arntz).


Pratimas: Mano reÅŸimai (tvarkymasis su schemomis)


Mano ______________ reÅŸimas (pavyzdÅŸiui, PaÅŸeidÅŸiamas Vaikas)

Mano vardas esant šiame reşime yra: (pavyzdşiui, vienišas Jonas):

Kokios schemos gali būti susijusios su šiuo reşimu?


Kaip aš suvokiu, jog šiuo metu veikia mano _________ reşimas?


Kokie veiksniai aktyvuoja mano __________ reÅŸimą?


Kokius jausmus daÅŸniausiai patiriu esant Å¡iame reÅŸime?


Kokios mintys ateina į galvą, kuomet bÅ«nu Å¡iame reÅŸime?


Kokie atsiminimai yra susiję/kokie atsiminimai yra aktyvuojami?

Kokie mano kūno pojūčiai esant šiame reşime?


Kaip aš daşniausiai elgiuosi esant šiame reşime?


Kaip aÅ¡ pereinu iÅ¡ vieno reÅŸimo į kitą (pavyzdÅŸiui, į pikto vaiko reÅŸimą ar į įveikos reÅŸimą), kuomet esu _________ reÅŸime? Ä® kurį reÅŸimą pereinu?


Kokie mano tikrieji poreikiai, kuomet aš esu šiame reşime?


Ar mano poreikiai yra patenkinami mano elgesiu (pavyzdÅŸiui, artumo poreikis)?


Mano ______________ reÅŸimo pliusai ir minusai:


Pliusai (kaip man Å¡is reÅŸimas padeda, ką aÅ¡ gaunu gero, kai bÅ«nu jame?)


Minusai (kaip man šis reşimas kenkia, ko aš netenku, kai jis pasireiškia?)


Pagrindiniai schemų terapijos tikslai


Pagrindinis schemų terapijos tikslas yra poreikių atpaÅŸinimas ir atliepimas. Å iam tikslui pasiekti mes turime gerai paÅŸinti savo schemas, reÅŸimus ir poreikius. Terapijoje mokomės keisti automatinius nenaudingus reÅŸimus (juos kvestionuojant, ribojant ir kovojant su jais) į naudingesnius ir efektyvesnius (stiprinant “sveiko suaugusiojo” reÅŸimą), mokomės keisti vidinio kritiko balsą į “priimančio tėvo/mamos” balsą, mokomės atpaÅŸinti vidinių vaikų poreikius, suteikti vietos jiems kalbėti ir rasti bÅ«dus juos patenkinti, keičiame nenaudingas ir realybės neatitinkančias schemas į teisingesnes ir labiau realybę atitinkančias.






Pratimai ir papildoma medÅŸiaga


Schemų ir reÅŸimų sąveika


Mano schemų diagrama (“grandinėlė”)



Situacijų, schemų ir reÅŸimų sąveika (“teatras”)





Mano schemų diagrama (“teatras”)




Situacijų, kuriose pasireiškia schemos analizė


PAVYZDYS


Situacijos aprašymas

Å iuo metu jaučiu nerimą ir gėdą (emocijos) nes treniruotėje treneris kalbėjo apie bazines fizikos formules ir reikėjo greitai suskaičiuoti (reakciją sukėlusi situacija), ir toje situacijoje aÅ¡ pasijaučiau nemokanti ir neÅŸinanti (kodėl situacija problematiÅ¡ka).


Schemos atpaÅŸinimas

Åœinau, kad tai ko gero mano „defektyvumo“ ir/arba „nesėkmės“ schemos (schema ar schemos), kurių iÅ¡mokau per (schemos kilmė) tas situacijas, kuriose mama norėdavo, jog suprasčiau viską greitai ir po pirmojo paaiÅ¡kinimo, o nesuprantant, ji imdavo ir darydavo uÅŸ mane susierzinusi.


Å ios schemos lemia tai, kad perdedu kitų ÅŸmonių gebėjimus ir kitų ÅŸmonių manęs vertinimą, manau jog kiti ÅŸmonės ÅŸino tai, ko aÅ¡ neÅŸinau, tie dalykai jiems yra savaime aiÅ¡kÅ«s, taip pat manau, jog kiti mane teis atvirai arba mintyse (schemų iÅ¡kraipymai)


Realybė testavimas

Nors man atrodo, kad treneris ir kiti ÅŸmonės galvos, jog aÅ¡ kvailas ar kvailesnis ir stebėsis jog aÅ¡ nesuprantu ar labai lėtai susigaudau (neigiama mintis), greičiausiai jie taip negalvos, nes daug ÅŸmonių nesigaudo fizikoje ir nesugeba greitai skaičiuoti, arba, nors jie ir nusistebės, greičiausiai nepadarys iÅ¡vados, jog aÅ¡ apskritai kvailas (sveikas poÅŸiÅ«ris).

Šį sveiką poÅŸiÅ«rį mano gyvenime patvirtina tokie pavyzdÅŸiai iÅ¡ tikrųjų treneris nei trupučio nenustebo ir tiesiog kantriai aiÅ¡kino dar ir dar kartą, net pamelavus jog supratau ir vėliau pasakius, kad vis tiek nesupratau, jis tiesiog aiÅ¡kino dar kartą, kitu kampu, kitas kolega man taip pat graÅŸiai aiÅ¡kino ir nei kiek nesistebėjo, kad nesuprantu, net, atrodo, jautė malonumą paaiÅ¡kinti (konkretÅ«s pavyzdÅŸiai).


Elgesio instrukcija: Todėl, nors kyla noras nuslėpti kai kaÅŸko nesuprantu ir nepasakyti, arba iÅ¡siaiÅ¡kinti savarankiÅ¡kai, arba apsimesti, kad supratau (neefektyvus elgesys), uÅŸuot taip darius galėčiau tiesiog pasakyti, kad nesuprantu ir ar gali paaiÅ¡kinti plačiau arba papraÅ¡yti duoti kitokį pavyzdį, arba, kai galima nubraiÅŸyti arba kaÅŸkaip kitaip pavaizduoti, gal dar galiu papraÅ¡yti patarimų, gal yra bÅ«dų greičiau apskaičiuoti, o jeigu vis tiek tą treniruotę nesuprantu, tada pripaÅŸinti sau ir treneriui ir tiesiog ramiai pasigilinti namų darbams (alternatyvus naudingas elgesys).


MANO PAVYZDINĖ SITUACIJA, KURIĄ JAU GERAI SUPRANTU


Situacijos aprašymas

Šiuo metu jaučiu ______________ (emocijos) nes ______________ (reakciją sukėlusi situacija), ______________ (kodėl situacija problematiška).


Schemos atpaÅŸinimas

Åœinau, kad tai ko gero mano „______________“ ir/arba „______________“ schemos (schema ar schemos), kurių iÅ¡mokau per (schemos kilmė) ____________________________________

________________________________________________________________________________

Å ios schemos lemia tai, kad perdedu ______________________________________________

________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________ (schemų iškraipymai)


Realybė testavimas

Nors man atrodo, kad ___________________________________________________________

_______________________ (neigiama mintis), iš tikrųjų _______________________________

_______________________________________________________________________________

________________________________________________________________ (sveikas poşiūris).

Šį sveiką poÅŸiÅ«rį mano gyvenime patvirtina tokie pavyzdÅŸiai __________________________

___________________________________________________________________________________________________________________________________________(konkretūs pavyzdşiai).


Elgesio instrukcija: Todėl, nors kyla noras ___________________________________________

________________________________________ (neefektyvus elgesys), uÅŸuot taip darius galėčiau ________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________________________________________________________________ (alternatyvus naudingas elgesys).


NAUJA SITUACIJA ARBA PASIKARTOJANTI SITUACIJA


Situacijos aprašymas

Šiuo metu jaučiu ______________ (emocijos) nes ______________ (reakciją sukėlusi situacija), ______________ (kodėl situacija problematiška).


Schemos atpaÅŸinimas

Åœinau, kad tai ko gero mano „______________“ ir/arba „______________“ schemos (schema ar schemos), kurių iÅ¡mokau per (schemos kilmė) ____________________________________

________________________________________________________________________________

Å ios schemos lemia tai, kad perdedu ______________________________________________

________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________ (schemų iškraipymai)


Realybė testavimas

Nors man atrodo, kad ___________________________________________________________

_______________________ (neigiama mintis), iš tikrųjų _______________________________

_______________________________________________________________________________

________________________________________________________________ (sveikas poşiūris).

Šį sveiką poÅŸiÅ«rį mano gyvenime patvirtina tokie pavyzdÅŸiai __________________________

___________________________________________________________________________________________________________________________________________(konkretūs pavyzdşiai).


Elgesio instrukcija: Todėl, nors kyla noras ___________________________________________

________________________________________ (neefektyvus elgesys), uÅŸuot taip darius galėčiau ________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________________________________________________________________ (alternatyvus naudingas elgesys).




Naudinga Literatūra


Jacob, G., Seebauer, L., & Genderen, H. V. (2015). Breaking Negative Thinking Patterns. West Sussex: Wiley Blackwell.

Stevens, B. A., & Roediger, E. (2017). Breaking negative relationship patterns: a schema therapy self-help and support book. Chichester, West Sussex, UK: Wiley, Blackwell.

Young, J. E., & Klosko, J. S. (1994). Reinventing your life. Harmondsworth: Penguin Books.

Lietuviškas vertimas: “Ištrūk iš spąstų

Psychology Tools įrankiai: https://www.psychologytools.com/professional/therapies/schema-therapy/






Medşiaga paruošta naudojantis:


Arntz, A., & Genderen, H. van. (2020). Schema therapy for borderline personality disorder. Hoboken, NJ: Wiley-Blackwell.

Lobbestael, J., Vreeswijk, M. V., & Arntz, A. (2007). Shedding light on schema modes: a clarification of the mode concept and its current research status. Netherlands Journal of Psychology, 63(3), 69–78.


Roediger, E., Stevens, B., & Brockman, R. (2018). Contextual schema therapy: an integrative approach to personality disorders, emotional dysregulation, and interpersonal functioning. Oakland, CA: Context Press

Young, J. E., Klosko, J. S., & Weishaar, M. E. (2007). Schema therapy: a practitioners guide. New York: Guilford.


Parengė Rūta Kavaliauskienė

ruta@kavaliauskiene.lt





bottom of page