Mitralinio vožtuvo prolapsas, triburio vožtuvo nesandarumas: gyvenimas su (ne)reikšminga diagnoze

Birželio mėnesį dalyvavau geometrinių vandenų tyrime. Aš ir kiti Klaipėdiečiai buvome kviečiami patyrinėti mineralizuoto vandens naudą. Dešimt dienų maudžiausi mineralinėse voniose, buvo smagu, tačiau straipsnis ne apie vonių naudą. Noriu pasidalinti, kaip šio tyrimo metu atliktas fizinis ištyrimas sudirgino mano hipochondriją.

Geoterminių vandenų tyrimas prasidėjo ir pasibaigė fiziniu ištyrimu. Man ir kitiems buvo atliekami lankstumo, reakcijos, kraujagyslių standumo, jėgos ir kiti tyrimai. Taip pat buvo atliekama elektrokardiograma (EKG). Atliekant fizinį ištyrimą prieš vonių kursą, man buvo užrašyta EKG, kurią vertino šeimos gydytojas. Pažvelgęs į mano EKG gydytojas ilgiau žvilgtelėjo į vieną vietą ir pasakė kažką panašaus į „Čia kažką matau“, perklausus ką mato, jis pasakė jog „Yra dešiniojo hiso pluošto blokada“. Jo komentaras man įjungė nerimą, ypač žodis „blokada“. Nors nežinau ką terminai reiškia, blokada gerai neskambėjo. Aš nežinojau jo specializacijos ir kompetencijos interpretuojant EKG, todėl pasitikslinau - „kokia jūsų specializacija, ar jūs kardiologas?“. Gydytojas atsakė esantis bendrosios praktikos gydytojas. Staigiai įsijungė vienas iš mano pagrindinių gynybos mechanizmų - humoras. Aš pradėjau juokauti, jog gydytojas su „tokiais baisiais komentarais“ gali labai išgąsdinti eilinį hipochondriką. Išorėj juokavau, o viduj panikavo išsigandęs hipochondrikas.

Grįžau namo, išėjau pasivaikščioti su šunimi. Pasivaikščiojimo metu jaučiau dūrimo jausmą krūtinėje ir dusinimą. Iš vienos pusės „ėmė nervas“ ir pyktis - „kaip taip lengvai įsijungia nerimas“, „juk aš viską žinau“, „truputį kas ir vėl nerimas įsiaudrina“, iš kitos pusės nerimavau - „o gal tikrai kažkas nėra iki galo gerai“. Gerai, kad buvo dar trečia pusė - „atsipeikėk, juk suvoki, kad sveikata tau jautri tema ir ją sudirginus kyla nerimas, dėl to nerimo jauti jutimus“, „juk, tai, kad gydytojas kažką pasakė nepakeitė tavo širdies, todėl jutimai ne dėl širdies, o dėl nerimo“.

Nerimo dėl sveikatos modelis. Nerimas kelia klaidingą ir nenaudingą hipotezę, kuria vadovaujamės mintimis ir elgesiu

Mano širdies būlė nepasikeitė nuo gydytojų komentarų, tačiau aš pradėjau jausti daugiau jutimų. Ką man tai sako? Mano smegenys užfiksavo man svarbią ir baimę keliančią informaciją, pradėjo sekti su ta informacija susijusius aspektus (mintis, jutimus, emocijas, elgesį) ir transliuoti man į paviršių. Taip aš gal net nestiprius jutimus pradedu jausti aiškiai. Šito proceso generuojamas nerimas dar ir pats iš savęs sukelia jutimus - kuriuos aš interpretuoju lyg patvirtinančius klaidingą hipotezę.

Savo EKG parodžiau pažįstamai kardiologei. Ji peržiūrėjo, patvirtino, jog vienoje vietoje galima interpretuoti kaip dešiniojo hiso pluošto blokadą, tačiau peržiūrėjus kitas EKG vietas, matosi, jog blokados nėra. „Nieko rimto nėra, viskas čia yra gerai“ - padarė išvadą kardiologė. Apsiraminau, nors nerimo dar buvo ir jutimai vis aplankydavo, kreipiau į juos mažiau dėmesio ir taisiau savo katastrofines interpretacijas faktais.

Praėjo dvi savaitės maudymosi mineralinėse voniose. Antrasis fizinis ištyrimas, antroji EKG, kuri vėl sakė tą patį „dešiniojo hiso pluošto blokada“. Šie žodžiai vėl pabaksnojo mano nerimą į šoną ir jis vėl pradėjo pamažu reikštis. Tą pačią savaitę turėjau garbės leisti laiką dviejų kardiologų draugijoje. Įsikalbėjome apie sveikatą ir kažkokiu momentu papasakojau savo „dešiniojo hiso pluošto blokados incidentą“. Juokais pasiūlau pažiūrėti mano EKG ir palyginti jos nuomonę, su mano EKG vertinusios jos draugės kardiologės nuomone. Peržiūrėjusi EKG ji pasakė, jog taip, vienoje derivacijoje matosi, reikėtų patikrinti echoskopiškai (ECHO). Aš padėkojau, pasijuokiau, numečiau dar kažkokį hipochondrišką juokelį ir nukreipiau dėmesį ir mintis kitur.

Tą savaitę toliau ėjau į aktyvias laipiojimo treniruotes. Sutapimas toks, jog kaip tik tuo metu dirbau prie vienos laipiojimo trasos, kuri buvo mano galimybių viršūnėje. Ir fiziškai sunku ir baisu, nes lipi aukštai ir kritimai ilgi. Vieno bandymo pralipti trasą metu, darant sudėtingą judesį, laisvu kritimu prakritau keletą metrų. Treneriui nuleidus mane ant žemės, pajaučiau jog krūtinę durti pradėjo ypatingai smarkiai, širdies ritmas užkilo iki 160+. Fiziškai sunku, didelis susijaudinimas (daug adrenalino) ir labili nervų sistema (didelis reaktyvumas) - ne pats geriausias kokteilis. Sunerimau, bet į paniką nepuoliau, nes žinojau kas kūne darosi. Grįžus namo krūtinę dar vis skaudėjo, kitą dieną skausmas „nuėjo“ kažkur į nugarą tarp šonkaulių, o po kelių dienų praėjo.

Nerimastingos mintys ir tie „keiksmažodžiai“ parašyti ant EKG ir ištarti gydytojų vis grįždavo ir primindavo man, jog dirbu kardiologijos klinikoje, niekada nesu tikrinusi širdies, dabar gera proga pasitikrinti. Racionaliai mąsčiau ir sakiau sau, jog, taip, mano nervų sistema labilesnė, mano pulsas dažnai per aukštas, tačiau tyrimai nieko nepakeis, aš žinau ką man reikia daryti - keisti mąstymo ir elgesio įpročius, o ne tirtis. Vis gi, atsiradus laisvesniam laikui klinikoje, paprašiau, kad kardiologė man atliktų ECHO. „Dėl šventos ramybės“.

Atsigulus „po echoskopu“ ir gydytojai pradėjus žiūrėti širdį aš vėl pradėjau aiškiai jausti fnemalonius fizinius jutimus. Nors klinika pažįstama iki gyvo kaulo, gydytoja ir slaugytoja taip pat. Gydytojai pradėjus diktuoti skaičius, matuoti, sakyti kardiologines frazes aš pradėjau aiškiai jausti diskomfortą krūtinėje ir dusinimo jausmą. „Hipochondrija įsijungė - dabar girdint visus šituos ūžesius ir frazes man jau darosi bloga“ - juokaudama pasiskundžiau gydytojai. Kai gydytoja pasakė „Mitralinio vožtuvo prolapsas (MVP)“ neišsigandau - iš patirties klinikoje žinau, jog tai labai dažnas ir nereikšmingas širdies pakitimas. Gydytoja patikino, jog prolapsas hemodinamiškai nereikšmingas. Taip pat gydytoja pamatė triburio vožtuvo nesandarumą (TVN). Apie TVN nebuvau daug girdėjusi ar įsidėmėjusi. Perklausiau daktarės ką tai reiškia. Gydytoja paaiškino, jog nesandarumas yra saikaus laipsnio ir sportuojant užkilus dideliam ritmui galiu jausti diskomfortą krūtinėje, nes širdies prieširdžiai persilipdo krauju. OK... skamba ir baisiai ir kontroliuojamai vienu metu.

Kas man padeda tvarkytis ir nepatirti panikos su kiekvienu nemaloniu fiziniu jutimu?

Panikos priepuolis yra padidejęs nerimas. Labai daug žmonių savo gyvenime yra patyrę panikos priepuolį. Aš jo patyrusi nesu, tačiau esu buvusi „ant patyrimo ribos“. Ribos, tarp didelio nerimo ir panikos, neperžengti iki šiol man padėjo žinios apie mano kūną - kas, kaip ir dėl ko jame vyksta. Aš žinau, jog mano širdis ir kardiovaskulinė sistema yra pakankamai sveika (tai rodo ir tyrimai ir praktika - mano gyvenimas). Žinau, jog mano nemalonūs fiziniai jutimai yra sukeliami nerimo, kuris generuoja jutimus autonominės nervų sistemos pagalba. Suinterpretavus stimulą kaip baisų, man kyla nerimas, o nerimas praneša kūnui kiek ir kokiu rėžimu veikti. Autonominė nervų sistema yra ta sistema, kuri pritaiko organus veikti tokiu rėžimu, kokį nurodė smegenys. Jeigu nerimo daug, autonominė nervų sistema padidina širdies ritmą. Kadangi dėl autonominės nervų sistemos išsiderinimo labiau jaučiu vidaus organų veiklą, didesnis ritmas man sukelia diskomfortą. Čia atsiranda du pasirinkimai - arba diskomfortą interpretuoti nerimastingai ir nerimą kelti, arba interpretuoti racionaliai ir per problemų sprendimą ir nerimą normalizuoti.

Normalaus susirūpinimo dėl sveikatos modelis. Racionalus protas kelia teisingą ir naudingą hipotezę, kuria vadovaujamės mintimis ir elgesiu

Ką aš darau dėl savo „būklės“?

Treniruojantis fizinis krūvis. Tai viena iš pagrindinių frazių, kurią girdžiu iš procedūrinio kabineto, kai gydytoja konsultuoja žmones su panašiomis diagnozėmis. Neaišku ar MVP ir TVN bei kitos panašios diagnozės yra įgimtos ar atsiranda dėl labilios autonominės nervų sistemos. Iš esmės tai ir nėra svarbu. Svarbiausia - ką aš darau, kad prisitaikyčiau ir pasigerinčiau. Aš turiu daug pasirinkimų, tačiau visi jie susidėlioja į dvi pagrindines grupes: keisti stimulus arba keisti interpretaciją. Galiu keisti sporto šaką, galiu mažinti laipiojimo krūvius, galiu prisidėti kitokio treniruojančio fizinio krūvio (daryti daugiau žemo intensyvumo „kardio“) ir t.t. Arba galiu keisti psichologinį aspektą - stimulų interpretacijas. Aš renkuosi daryti pokyčius abiejose aspektuose - renkuosi nuolat koreguoti klaidingas jutimų interpretacijas ir mokytis geriau tvarkytis su psichologiniu stresu laipiojant, bei susireguliuoti mitybą ir prisidėti treniruojančio fizinio krūvio, nekeičiant laipiojimo krūvio.

Nei vienas iš mūsų neturi tobulo kūno. Mūsų kūnuose daug kas šlubuoja, streikuoja, viena pusė kompensuoja kitą. Kažkas susisukęs į kairę, o kažkas į dešinę. Kažkieno silpnesnis skrandis, o kažkieno širdis. Tai, jog mes žinome faktus apie savo netobulą širdį, nepakeičia jos būklės. Tvarkantis su kūno netobulumais, svarbu sau atsakyti į šiuos klausimus: Ar aš galiu kažką padaryti? Ar aš noriu kažką daryti? Ar aš renkuosi kažką daryti? Ką aš darysiu? Kokie mano žingsniai?

P.S. Padariau eksperimentą. Nors neskaitau internete apie ligas (skaitau tik medicininę literatūrą), nusprendžiau paskaitinėti. Įvedus į google savo „diagnozes“ randu labai daug baisių straipsnių ir matau kaip mano nerimastingos smegenų dalys atsirinkinėja informaciją, patvirtinančią jų iškeltą katastrofinę hipotezę. Tai, jog skaitant man sukyla fiziniai jutimai širdies plote, man tik dar kartą patvirtina, kad mano problema yra ne širdies problemos, o nerimas.