Kodėl nuolat darome mąstymo klaidas ir kaip atsibusti realybei?

Per dieną mūsų smegenys vidutiniškai sugeneruoja 50 tūkst. minčių. Visos jos gali būti skirstomos į dvi kategorijas: įsisąmonintas ir automatines. Įsisąmonintos mintys yra objektyvios, matančios visus faktus ir visus realybės aspektus. Automatines apima spėjimai, nuojauta ir kitos realybės prizmę iškreipiančios mintys.

Aš ir jūs, daugiau ar mažiau, esame mąstymo klaidų ir apibendrinimų mašinos.

Logiškam, objektyviam ir nevertinančiam mąstymui reikia ramybės ir daug resursų. Būti nešališkais skeptikais ir apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“ žmogui nebuvo ir nėra pirmo būtinumo procesas. Tačiau greitai pastebėti, įvertinti ir nuspėti evoliucijos procese daug kartų pasiteisino ir padėjo išgyventi iki šių dienų.

Įsisąmonintas ir automatinis – abu mąstymo būdai turi savo funkcijas tam tikromis aplinkybėmis. Bet kokios situacijos metu pirmiausia reaguojame greitai ir automatiškai, o sąmoningas ir objektyvus mąstymas įsijungia vėliau – ir tik tada, jeigu įdedame pastangų.

Įsisąmoninto mąstymo paskirtis yra matyti visus faktus ir priimti sprendimus atsižvelgiant į visą turimą bei trūkstamą informaciją.

Labiau sąmoningą mąstymą reguliuoja kaktinės mūsų smegenų skiltys. Planavimas, strategavimas, sudėtingas skaičiavimas ir kūrybiškas mąstymas yra sąmoningo mąstymo procesai. Šie procesai reikalauja tam tikrų sąlygų – ramybės ir erdvės susikaupimui. Mąstome lėtai ir apgalvotai tik tada, kai jaučiamės saugūs – kai smegenų dalys atsakingos už budrumą ir reagavimą į grėsmę „ilsisi“. Nejaučiant fizinių ar psichologinių stresorių, „įsijungia“ priekinės smegenų dalys ir leidžia išplėsti mąstymo lauką, ramiai apsvarstyti visus faktus ir priimti informuotus sprendimus. Šis mąstymo būdas padeda mums spręsti problemas, atrasti naujas išeitis, suprasti oponento argumentus, susidaryti realų ir objektyvų vaizdą, atlikti nešališkus tyrimus, o kartais net pakeisti nuomonę.

Automatinis mąstymas yra skirtas greitai ir efektyviai įvertinti informaciją pagal turimus faktus ir buvusias patirtis.

Automatinį mąstymą valdo smegenų dalys, atsakingos už emocinį reagavimą ir atmintį. Šie smegenų centrai saugo visus prisiminimus (daugiausiai blogus) ir bet kokią iš išorės įeinančia informaciją „perleidžia“ per praeities įvykių ir visų kitų įsivaizduojamų katastrofinių scenarijų prizmę.

Jų šūkis – „geriau būti saugiam negu gailėtis“. Pagrindinis tikslas reaguoti greitai, instinktyviai, mažais resursais prisitaikant ir padidinant savo šansus išgyventi. Šis procesas didele dalimi yra nesąmoningas, o mūsų sąmonę pasiekia tik didelis kiekis smegenų sugeneruotų ir įvykiams už akių užbėgančių automatinių minčių ir vertinimų. Žiūrint evoliuciškai, šis mąstymo būdas ir už jį atsakingos smegenų dalys padėjo mūsų protėviams greitai reaguoti, priimti sprendimus ir susikauti arba pabėgti nuo priešo. Turėti gerai išlavintą automatinį mąstymą ir šiandien yra reikalinga norint efektyviai susitvarkyti grėsmingose situacijose.

Įsivaizduokite, jog einate vieni tamsia gatve. Link jūsų eina vyras. Jis pradeda greitai bėgti jūsų link. Smegenys reaguoja automatiškai – „jis mane puls!“ Kūnas įsitempia ir pasiruošia bėgti arba gintis. Pasirodo vyras įsibėgėjo peršokti balą. Situaciją įvertiname iš naujo ir atsipalaiduojame. Apsvarstyti užpuolimo tikimybę laiko nebuvo – greitas automatinis reagavimas būtų padėjęs, jei tai tikrai būtų užpuolikas.

Automatinis mąstymo procesas vadovaujasi keletu taisyklių, kurios padeda pasiimti tik svarbiausią informaciją, atmesti nereikalingą ir padaryti greitas išvadas.

Problemos kyla tada, kai šio mąstymo mechanizmu vertiname ne gyvybės ar mirties klausimus, bet kasdienę informaciją.

1973 metais Danielis Kahnemanas ir Amos Tverskis 1974 metais publikavo savo mokslinį veikalą, kuriame pareiškė, jog žmonės sistemiškai daro logika nepagrįstus sprendimus, ir pristatė kognityvinių iškraipymų sąvoką (angl. cognitive bias). D. Kahnemanas du aukščiau minėtus mąstymo būdus (įsisąmonintą ir automatinį) skiria į dvi sistemas: greitąjį ir lėtąją. Geriau suprasdami skirtumą tarp greitojo – automatinio ir lėtojo – sąmoningesnio mąstymo galime geriau suvokti, dėl kokių priežasčių iki šiol yra žmonių, tikinčių, kad žemė yra plokščia, klimato atšilimas yra sąmokslo teorija, o GMO yra nuodas.

Nobelio premijos laureatas aiškina, kad, turint pasirinkimą tarp sudėtingo ir paprasto mąstymo būdo, smegenys dažniausiai renkasi paprastesnį. Lėtoji sistema reikalauja sąmoningų pastangų, todėl, priimdami daugumą kasdienių sprendimų, žmonės yra linkę rinktis greitą, nors ir šališką, mąstymo būdą. Šiuo mechanizmu dažnai naudojasi rinkodaros specialistai:

Kurį jogurtą dėsite į krepšį?

Jogurtas A: „Geras jogurtas“