Autonominė nervų sistema: kokia jos funkcija ir kas vyksta jai išsiderinus?

Skausmas širdies plote, spaudžia, maudžia, duria, vartosi... šokinėjantis spaudimas, galvos skausmas, pabudimai naktį nuo drebulio ir širdies daužymosi, ištinkantys panikos priepuoliai ir t.t. ... Su šiuo ilgu fizinių simptomų sąrašu ir dideliu susirūpinimu savo sveikata ateinate konsultacijos pas kardiologą.

Gydytojas atlikęs diagnostinį interviu, echoskopiją, fizinio krūvio mėginį ir kitus reikalingus tyrimus paaiškina jog nėra jokių organinių širdies pažeidimų - širdis sveika. Diagnozuojama somatoforminė autonominė disfunkcija, suteikiamos bendros rekomendacijos ir siūloma kreiptis konsultacijai į psichologą arba psichiatrą dėl medikamentinio gydymo. Išėjus iš kabineto jausmai dvilypiai - vieną vertus nusiraminate nes širdis sveika, kitą vertus jaučiate sumišimą dėl diagnozės ir siuntimo pas psichologą. Ką visa tai reiškia ir kaip toliau elgtis?

Kas yra somatoforminė autonominė disfunkcija?

Dažniausiai somatoforminė autonominė disfunkcija yra diagnozuojama kai nerandama organinių priežasčių žmogaus jaučiamiems simptomams. Nors simptomai yra realūs, tačiau jie kyla ne dėl vieno ar kito organo sutrikimo, bet dėl išsiderinusios autonominės nervų sistemos, kuri tą organą įnervuoja. Somatoforminė autonominė disfunkcija yra dažnas sutrikimas kadangi autonominė nervų sistema yra labai jautrus mechanizmas kurį lengvai veikia įvairūs psichologiniai ir fiziniai veiksniai (Neverauskas, 2000), tokie kaip dažnas distresas arba fizinės veiklos trūkumas. Medikamentinis autonominės nervų sistemos disfunkcijos gydymas daugumoje yra grįstas benzodiazepinais bei mažomis neuroleptikų ir antidepresantų dozėmis (Neverauskas, 2000). Daugelis žmonių diagnozuotų somatoformine autonomine disfunkcija atsisako medikamentinio gydymo dėl pripratimo ir kitų šalutinių poveikių. Didelė dalis žmonių atsisako kreiptis pagalbos tvarkantis su šiuo iššūkiu į psichologą dėl dar stipriai vyraujančių neigiamų stigmų. Kita didelė dalis žmonių nesivadovauja daktaro suteiktomis rekomendacijomis ir nekeičia gyvenimo būdo kuris pagrinde ir atvedė diagnozės link. Taigi didžiulis skaičius kenčiančių žmonių nesirenka keistis arba ieškoti išorinės profesionalios ir efektyvios pagalbos ir lieka be gydymo. Bloga žinia yra ta, jog negydomi funkciniai autonominės nervų sistemos sutrikimai ilgainiui gali tapti organinėmis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, miokardo infarktas, insultas (Player & Peterson 2011, Roy-Byrne et al. 2008).

Kas yra autonominė nervų sistema?

Autonominė nervų sistema yra atsakinga už pagrindinių vidaus organų įnervavimą. Ši nervų sistema užtikrina, kad mūsų širdis, skrandis, plaučiai, lytiniai ir kiti gyvybiškai svarbūs organai veiktų tiek kiek reikia tada kai reikia.

Autonominė nervų sistema atlieka tris pagrindines funkcijas:

a) užtikrina vidaus organų nervinę reguliaciją ir pritaiko organus dirbti tokiu rėžimu kokio reikia duotomis aplinkybėmis;

b) užtikrina jutimų slenkstį (mūsų organai nuolat vykdo daug mechaninių ir biomechaninių procesų, tačiau mes vidaus organų darbo nejaučiame jeigu jie neperžengia jutimų slenksčio);

c) esant fizinei ar psichologinei grėsmei aktyvuoja fiziologinę streso reakciją (sukelia baimę, nerimą ir kitas emocijas, aktyvuoja streso hormonų išsiskyrimą, pagreitina arba sulėtina organų veiklą ir taip paruošia organizmą bėgimui arba kovai t.y. fiziniam veiksmui).

Kas nutinka autonominei nervų sistemai sutrikus?

Sutrikus autonominei nervų sistemai gali sutrikti viena, dvi arba visos trys jos funkcijos:

a) gali sutrikti vidaus organų nervinė reguliacija ir būdami sveiki organai pradeda dirbti ne taip tiksliai;

b) sumažėja jutimų slenkstis ir mes pradedame jausti organų darbą. Kadangi esame neprisitaikę šių jutimų jausti, jaučiamas diskomfortas, deginimas, skausmas ir kiti pojūčiai labai gąsdina, padidėja mūsų jautrumas vidaus ir išorės dirgikliams;

c) sutrikus streso atsako reguliavimui organizmas nuolat yra parengties būklėje ir nuolatinis streso hormonų cirkuliavimas sukelia be priežastinio nerimo jausmą.

Išsiderinus nervų sistemai gali sutrikti vieno ar net kelių organų veikla. Imkime kaip pavyzdį širdį, kuri kaip ir kiekvienas organas, yra įnervuojama autonominės nervų sistemos. Nervų sistemos pusiausvyra yra būtina sveikai širdžiai kuri būtų įgali prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos reikalavimų. Kai pusiausvyros autonominėje nervų sistemoje nebelieka ir sistema sutrinka širdis pradeda veikti nebe taip tiksliai, ir mes pradedame jausti įvairiausius jutimus. Pavyzdžiui permušimai, kuriuos patiria kiekvienas sveikas žmogus, jaučiami labai smarkiai, atrodo lyg širdis apsiverčia krūtinėje arba ruošiasi iššokti per gerklę. Visa tai vyksta dėl to jog vidaus organų reguliavimas sutrinka ir žemėja jutimų slenkstis. Šių dviejų įvykių rezultatas toks, jog pradedame jausti organų veiklą kurios įprastai nejaučiame. Tokiu būdų organizmas mums vis pranešinėja jog kažkas yra negerai, kažką iki šiol darėme ne taip, kažką reikia keisti. Dėl informacijos trūkumo dažnai jutimus interpretuojame kaip katastrofą, tai mus dar labiau išgąsdina, mes dar labiau užvedame streso mechanizmą, kurio pasekmė dar daugiau jutimų, ar net išsivystęs panikos priepuolis.

Kaip autonominės nervų sistemos sutrikimą lemia stresas?

Autonominė nervų sistema dir